Liturginiai tekstai A

Liturginiai tekstai B

Ketvirtąjį advento sekmadienį svarbiausias yra istorinis lygmuo. Liturgija dabar kviečia vėl išgyventi jaudinančius įvykius prieš pat Kristaus gimimą. A metais skaitomoje Evangelijoje skelbiama šv. Juozapo gauta žinia apie Izaijo pranašystės išsipildymą: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų…“ Tačiau šis tekstas ir visa liturgija šiandien nurodo kitą apreiškimą, duotą Nazareto Mergelei. Tai pagrindinis išganymo istorijos momentas. Bažnyčioje jis atmenamas visus metus, triskart per dieną kalbant Angelus – „Viešpaties angelas“, o baigiamieji šios maldos žodžiai šiandien pakartojami Mišių pradžios maldoje.
Prieš 2000 metų Dievas per angelą Gabrielių paprašė Mariją sutikti tapti Mesijo motina, ir ši atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man, kaip tu pasakei!“ Tada Šventoji Dvasia pridengė ją „savo šešėliu“. Taip Žodis tapo kūnu. Būdamas tikras Dievas, jis tapo žmogumi, tobulu žmogumi, tačiau laisva valia priėmusiu visą ribotumą ir pažeidžiamumą, kuriam pavaldi žmogaus prigimtis šiame pasaulyje, išskyrus nuodėmę. Jėzus įsikūnijo moters įsčiose; kaip vaisius ir kaip kūdikis, jis tapo visiškai priklausomas nuo savo motinos. Vėliau gyvenime jį sies priklausomybė Tėvui, kad būtų įvykdyta jam pavestoji misija: jis paaukos savo gyvybę ant Kryžiaus, kad atvestų žmoniją į Prisikėlimo garbę.