Liturginiai tekstai

 

Kontempliacija

 

Pagrindinės mūsų pastangos, nepajudinamas nuolat siektinas širdies tikslas turi būti nukreipti sielą į nuolatinį rūpestį dieviškais dalykais bei Dievu. Visa, kas su juo nesutampa, net jei tai ir svarbu, turi būti vertinama kaip antraeilis, žemesnis ar net kenksmingas dalykas.
Tokio nusiteikimo ar veiklos pirmavaizdis kuo gražiausiai parodytas ir Evangelijoje, Mortos ir Marijos paveikslais (Lk 10, 38–42). Kai Morta buvo susirūpinusi patarnavimu, be abejo, šventu, nes rūpinosi pačiu Viešpačiu ir jo mokiniais, o Marija, susitelkusi tik į dvasinį mokymą, neatsitraukė nuo Jėzaus kojų, kurias bučiuodama tepė tikrosios atgailos aliejumi, [pastarąją] Viešpats labiau pagyrė už tai, kad ji išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta. Besidarbuojanti Morta, užsiėmusi maldingais rūpesčiais ir patarnavimais, matydama, kad tokioje tarnystėje negali išsiversti viena, kreipiasi į Viešpatį, prašydama sesers pagalbos: „Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų“. Šitaip Morta kvietė Mariją ne į niekingą darbą, bet į girtiną patarnavimą. Tačiau kokį Viešpaties atsakymą ji išgirsta? „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“.
Taigi matote, kad Viešpats esminiu gėriu laikė vien „teoriją“, t. y. dieviškų dalykų kontempliaciją. Iš čia suprantame, kad kitas dorybes, nors ir skelbiame jas esant reikalingas, naudingas ir geras, turime vertinti kaip antraeiles, nes jos visos praktikuojamos siekiant šios vienintelės. Mat Viešpats, sakydamas: „tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno“, parodė aukščiausią gėrį glūdint ne veikliame darbe, tegu ir pagirtiname, ir duodančiame gausių vaisių, o Jėzaus kontempliacijoje, kuri iš tikrųjų yra paprasta ir viena; taip jis skelbia, kad tobulai palaimai reikia visai nedaug, tai yra tos „teorijos“, iš pradžių skirtos apmąstyti visai nedaug šventųjų. Nuo jų apmąstymo kildamas aukštyn tas, kuris iki šiol tobulėjo, savo pastangomis ims įsižiūrėti į tą, kuris sakomas esąs vienas, t. y. į vienintelį Dievą, idant pralenkęs net ir šventųjų darbus bei stebuklų kupinas jų tarnystes galėtų mėgautis jau tik vienintelio Dievo grožiu ir pažinimu.

Šv. Jonas Kasijonas, † apie 435

Biografija