Liturginiai tekstai

„Aš esu Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse“

Nedera apie dieviškuosius dalykus kalbėti sulig žmogišku ar šio pasaulio supratimu. Taip pat yra klaidinga prievartiniais ir nekukliais tvirtinimais sudarkyti dangiškus tekstus, suteikiant jiems nesveiką ir bedievišką prasmę. Skaitykime, kas yra parašyta, ir ką būsime perskaitę – suvokime, ir tuomet mes iki galo įvykdysime tai, kas pridera tikėjimo prievolei. Tai ką sakome apie realią Kristaus buvimo mumyse tikrovę, jeigu to nebūtume sužinoję iš jo paties, kalbėtume kvailai ir piktžodžiaudami. Išties jis pats pasakė: „Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje ir aš jame“ (Jn 6, 55–56).
Nebėra palikta vietos abejoti dėl kūno ir kraujo tikrovės. Nes dabar tiek paties Viešpaties išpažinimu, tiek mūsų tikėjimu remiantis išties yra kūnas ir išties yra kraujas. Juos priimant ir nuryjant įvyksta tai, jog ir mes esame Kristuje, ir Kristus yra mumyse. O gal tai nėra tiesa? O, kad tai nebūtų tiesa tiems, kurie neigia, jog Jėzus Kristus tikrai yra Dievas! Taigi jis pats yra mumyse savo kūnu, ir mes esame jame ir su juo Dieve yra tai, kas mes esame. O kaip jame esame dėl jo kūno ir kraujo sakramento priėmimo, jis pats paliudija sakydamas: „Ir šis pasaulis manęs nebematys, o jūs mane matysite, nes aš gyvenu ir jūs gyvensite; nes aš esu savo Tėve, jūs manyje ir aš jumyse“ (plg. Jn 14, 19–20).Jeigu būtų norėjęs leisti suvokti vien tiktai valios vienybę, kam jis pabrėžė siektinos vienybės tobulumo laipsnį ir sekos tvarką? Argi ne todėl, kad būtų tikima, jog, kai jis yra Tėve savo dieviškąja prigimtimi, mes esame jame, dėl jo įsikūnijimo, ir jis yra mumyse per sakramentų slėpinį; ir kad taip būtume mokomi tobulos vienybės per Tarpininką, nes, kai mes pasiliekame jame, jis pats pasilieka Tėve, ir, pasilikdamas Tėve, pasilieka ir mumyse; kad ir mes tokiu būdu pasiektume vienybę su Tėvu, kai jame iš prigimties per savo gimimą iš Tėvo – yra tas, kuriam prigimtinai pasiliekant mumyse, mes patys savo ruožtu prigimtinai būtume Tėve.

Šv. Hiliaras Puatjietis, † 367

Biografija