Liturginiai tekstai
Pirmasis Jėzaus kraujo praliejimas
Apie pirmąjį Jėzaus Kristaus kraujo praliejimą skaitome apipjaustymo skyriuje, kada jam buvo duotas „Jėzaus“ vardas, jau tada slėpiningai išreiškiant, kad Jis savo kraujo praliejimu mums tapsiąs tikruoju Jėzumi, t. y. Išganytoju. Tegirdi ir tesuvokia tiek jauni berniukai, tiek mergaitės ir tegul dažnai bus diegiama į jų protą nekaltojo Jėzaus subrendusi kankinystė. Todėl ir pranašas Izaijas, kalbėdamas apie mūsų mieliausiojo Jėzaus gimimą, sako: „Mums kūdikis gimė! Sūnus gi mums duotas, ant jojo pečių jo viešpatavimo ženklas“ (Iz 9, 5 Vulg.) – kryžius žodžiu „viešpatavimo“ nusakytas, ir tuojau su gimimu susietas, nes išties nuo pat gimimo, drauge gimė ir kryžius.
Juk nepaprastai svarbu kruvinajai kančiai perteikti, kad mūsų Viešpats gimė svetimame krašte, žiemos viduryje, vidurnakty, ne užeigoje, iš vargšelės Motinos. Nors tuomet jo kraujas ir nebuvo pralietas, tačiau tai įvyko netrukus, po septynių dienų. O, koks didelis meilės žavumas! Vos gimė dangaus garbė, dangaus brangenybė, dangaus malonybė, mieliausias ir maloniausias vaikelis Jėzus, ir štai – prie ką tik įvykusio gimimo prisišlieja kryžiaus paniekinimas, kryžiaus skausmas, didžiausias kryžiaus neturtas. Tačiau išpirko kryžiaus vargą tikrasis viešpatavimo titulas. Nes kryžiumi visą pasaulį drauge ir požemio karalystę sau pajungė galingasis Jėzus, kuris viešpatavo ant kryžiaus medžio; kryžiumi iki mirties „jis nusižemino, tapdamas klusnus Tėvui; todėl ir Dievas Tėvas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų“ (Fil 2, 8–9). Taigi labai pagrįstai tyriausiojo Avinėlio pirmojo kraujo praliejimo metu parinktas šis „Jėzaus“ vardas, kadangi dėl mūsų išgelbėjimo pradėjo lietis jo kraujas, kuris visas turės būti išlietas baigiant išganymą.
Šv. Bonaventūras, † 1274
Biografija