Liturginiai tekstai

Kodėl Žodis netarė žodžio?

 

„Bet Jėzus neatsiliepė“ (Mt 15, 23). O dieviškojo nutarimo paslaptie! O neišmatuojama amžinosios išminties gelme! „Žodis, kuris pradžioje buvo pas Tėvą ir per kurį visa atsirado“ (plg. Jn 1, 1. 3), neatsako žodžio moteriai kananietei, atgailaujančiai sielai. Žodis, kuris „leido mažylių liežuviams aiškiai kalbėti“ (Išm 10, 21), kuris „duoda iškalbą bei išmintį“ (plg. Lk 21, 15), neatsako nė žodžio! O Tėvo Žodi, tu sukuri ir atkuri visus daiktus, tu valdai ir išlaikai viską, atsakyk nors vieną žodį, man, vargšei moteriai, man atgailautojai. Aš tau tvirtinu, tavo pranašo Izaijo autoritetu, jog tu turi atsakyti. Juk kalbėdamas apie tave, Tėvas per tą patį pranašą pažadėjo nusidėjėliams: „Žodis, – sako jis, – išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys, ko trokštu, ir atliks, ko siųstas“ (Iz 55, 11). O Tėvas, ko jis norėjo? Žinoma, kad tu priimtum nusidėjėlį ir pasakytum jam gailestingumo žodį. Ar tu pats nesakei: „Mano maistas – vykdyti valią to, kuris mane siuntė“ (Jn 4, 34)? Tad pasigailėk manęs, Dovydo sūnau; ištark žodį, o Tėvo Žodi.
Dar tau tvirtinu tavo pranašo Zacharijo autoritetu, jog tu turi pasigailėti ir atsiliepti. Juk šitaip jis pranašavo apie tave: „Tą dieną, – sako jis, – Dovydo namams […] bus atviras šaltinis, nuodėmei ir nešvarumui nuvalyti“ (plg. Zch 13, 1). O gailesčio ir gailestingumo šaltini, tu, kuris gimei iš palaimintos žemės, tai yra Mergelės Marijos, kuris buvai iš Dovydo giminės namų, nuplauk nusidėjėlio ir nešvarios moters nešvarumus. Tad „pasigailėk manęs, Dovydo sūnau; mano dukterį baisiai kankina demonas“ (Mt 15, 22).
Bet kodėl Žodis netarė žodžio? Žinoma tam, kad sužadintų atgailautojo sielą didesniam gailesčiui ir paskatintų ją didesniam skausmui. Štai kodėl Giesmių Giesmėje sužadėtinė šitaip kalba: „Aš jo ieškojau, bet negalėjau rasti; šaukiau, bet jis neatsišaukė“ (Gg 5, 6).

Šv. Antanas Paduvietis, † 1231

Biografija