Liturginiai tekstai

„Valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“

Kas yra pavaldūs valdžiai, savo viršininkus turi laikyti Dievo atstovais, kuriuos Jis paskyrė tvarkyti savo dovanų (plg. Rom 13, 1–2): „Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties. (…) Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai“ (1 Pt 2, 13. 16). Lojaliai bendradarbiaudami su valdžia, piliečiai turi teisę, o kartais ir pareigą, pagrįstai ją kritikuoti už tai, kas, jų nuomone, kenkia žmogaus orumui ir visuomenės gerovei.
Piliečių pareiga yra drauge su civiline valdžia, tiesos, teisingumo, solidarumo ir laisvės dvasios įkvėptiems, didinti visuomenės gerovę. Mylėti tėvynę ir jai tarnauti yra dėkingumo pareiga ir viena iš meilės sričių. Pavaldumas teisėtai valdžiai ir bendrosios gerovės siekis reikalauja, kad piliečiai atliktų savuosius uždavinius valstybės gyvenime.
Paklusimas valdžiai ir solidari atsakomybė už bendrąją visuomenės gerovę moraliai įpareigoja mokėti mokesčius, naudotis rinkimų teise, ginti kraštą: „Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį – mokestį, kam muitą – muitą, kam baimę – baimę, kam pagarbą – pagarbą“ (Rom 13, 7).
„Krikščionys gyvena savo tėvynėje, bet kaip ateiviai. Atlieka visas pareigas kaip piliečiai, bet viską pakelia kaip svetimieji (...). Paklusdami išleistiems įstatymams, savo gyvenimu juos viršija (...). Dievas pastatė juos mūšio rikiuotėje, iš kurios nevalia jiems trauktis“.¹
Apaštalas mus ragina melstis ir dėkoti už karalius ir visus valdančiuosius, „kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą“ (1 Tim 2, 2).
Turtingesnių tautų pareiga yra priimti, kiek įmanoma, svetimšalius, ieškančius saugumo ir pragyvenimo šaltinių, kurių jie negali rasti savo gimtajame krašte. Civilinei valdžiai privalu rūpintis, kad būtų gerbiama prigimtinė teisė, pagal kurią svečio globa pavedama jį priėmusiems.
Politinė valdžia, atsižvelgdama į bendrąją gerovę, už kurią ji yra atsakinga, imigracijos teisei gali nustatyti įvairias juridines sąlygas ir reikalauti, kad migrantai laikytųsi svečios šalies įpareigojimų. Imigranto pareiga yra dėkinga širdimi tausoti jį priėmusios šalies medžiagines ir dvasines vertybes, paklusti jos įstatymams ir prisidėti prie jos išlaidų.
Piliečio sąžinės pareiga yra nesilaikyti valstybės potvarkių, jeigu jų nurodymai prieštarauja dorinei tvarkai, pagrindinėms žmogaus teisėms arba Evangelijos mokymui. Atsisakymą paklusti valstybės valdžiai, kai jos reikalavimai nesuderinami su teisinga sąžine, pateisina iškilęs skirtumas tarp tarnavimo Dievui ir tarnavimo valstybei. „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 21).
¹ Laiškas Diognetui 5, 5; 5, 10; 6, 10.

Katalikų Bažnyčios katekizmas

Apie katekizmą