Liturginiai tekstai

 

Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!

 

„Pažvelkite: štai ateina jaunikis; išeikite jo pasitikti“ (plg. Mt 25, 6). Šie žodžiai yra parašyti evangelisto šventojo Mato; Kristus juos ištarė palyginime apie mergeles, kreipdamasis į savo mokinius ir į visus žmones.
Šis jaunikis yra Kristus; nuotaka, tai žmogiškoji prigimtis, Dievo sukurta „pagal jo paveikslą ir panašumą“ (plg. Pr 1, 26). Pradžioje, Dievas įkurdino jį aukščiausioje, gražiausioje, turtingiausioje, prašmatniausioje žemės vietoje, tai yra Rojuje. Jis pavedė jam valdyti visus kūrinius, išpuošė jį malone ir davė jam įsakymą kad jam paklusdama žmogiškoji prigimtis galėtų būti sutvirtinta ir įkurdinta šalia savo amžinai ištikimo jaunikio, kad niekada daugiau neįpultų į kokią nors ligą ar nuodėmę.
Bet štai prisistatė piktasis, priešas ateinantis iš pragaro, kuris jai pavydėjo. Jis, gudraus žalčio pavidalu prisidengęs, apgavo moterį ir drauge su ja vyrą, kuriame buvo žmogiškosios prigimties pradžia. Apgaulingu patarimu priešas pakerėjo žmogiškąją prigimtį, Dievo sužadėtinę, kuri buvo išvaryta į svetimą šalį, vargana ir tremtinė, savo priešų kalinė, jų engiama ir užvaldyta taip, tarsi niekada daugiau neturėtų grįžti į savo žemes nei gauti atleidimą.
Tačiau, kai Dievui atrodė atėjęs laikas pasigailėti savo kenčiančios mylimosios, jis skubiai pasiuntė savo vienatinį Sūnų į žemę, į prabangią pilį ir šlovingą šventovę, kuri buvo Mergelės Marijos kūnas. Jame jis vedė mūsų prigimtį ir suvienijo ją su savimi, pasinaudodamas tyriausiu kilniausios Mergelės krauju. Kunigas, pašventinantis vestuves, buvo šventoji Dvasia. Angelas Gabrielius paskelbė užsakus, o garbingoji Mergelė davė savo sutikimą. Štai kaip Kristus, mūsų ištikimas sužadėtinis, susijungė su mūsų prigimtimi, aplankė mus svetimoje žemėje ir išmokė dangiškų papročių bei tobulos ištikimybės. Kaip gynėjas, jis vargo ir kovojo su mūsų priešais, jis sugriovė kalėjimą ir triumfavo kovoje. Savo mirtimi, jis numarino mūsų mirtį, išpirko mus savo krauju, išlaisvino mus krikštu – vandeniu iš savo šono (plg. Jn 19, 34) ir savo sakramentais ir dovanomis padarė mus turtingus, kad mes išeitume su įvairiomis dorybėmis, kaip jis tai sako „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ ir kad jį sutiktume savo šlovės rūmuose ir džiaugtumės juo be pabaigos, amžinai.
Jonas iš Reisbruko, † 1381
Biografija