Liturginiai tekstai

 

Sinagoga ir Bažnyčia

 

„Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį“ (Jn 20, 4), bet neišdrįso įeiti vidun. Netrukus iš paskos atbėgo ir Petras ir įėjo vidun. Ką gi, broliai, reiškia šis bėgimas? Nejaugi reikia manyti, kad toks išsamus evangelisto pasakojimas neturėtų savyje slėpinių? Jokiu būdu ne! Išties Jonas nebūtų minėjęs tiek kad buvo pralenkęs, tiek kad neišdrįso įeiti vidun, jeigu būtų buvęs tikras, jog pats jo sąmyšis nėra slėpinys.
Ką gi kita simbolizuoja Jonas, jei ne Sinagogą – žydų tautą, o Petras – Bažnyčią? Ir tegu neatrodys keista, jog Sinagoga pavaizduojama per jaunesnįjį, Bažnyčia – per vyresnįjį; nes, nors Dievo garbinimo atžvilgiu pirmesnė yra Sinagoga už Bažnyčią, suburtą iš pagonių tautų, tačiau laiko požiūriu pagoniškų tautų gausybė yra pirmesnė už Sinagogą. Tai paliudija Paulius, sakydamas, jog pirmiau yra ne tai, kas dvasiška, bet tai, kas jusliška (plg. 1 Kor 15, 46). Taigi Petras, būdamas vyresnis, simbolizuoja Bažnyčią, suburtą iš pagonių tautų, o jaunesnis už jį Jonas – Judėjų Sinagogą.
Jie bėgo abu drauge, kadangi nuo pat laikų pradžios iki pabaigos pagonija su Sinagoga bėgo abi drauge vienodu ir bendru keliu, nors ir ne vienodai, ir ne taip pat suprasdamos. Sinagoga pirmoji pasiekė kapo rūsį, tačiau neįėjo vidun, t. y. ji suvokė Įstatymo paliepimus, girdėjo pranašystes apie Viešpaties Įsikūnijimą ir Kančią, tačiau nepanoro tikėti mirusiuoju. Juk Jonas regėjo padėtas drobules, tačiau neįžengė vidun, vadinasi, Sinagoga suvokė Šventojo Rašto slėpinius, tačiau delsė įžengti į tikėjimą priimant Viešpaties Kančią. Tą, apie kurį nuo seno ir dažnai buvo pranašauta, matė šalia esantį, bet jo išsigynė; paniekino esant žmogų, nenorėjo tikėti Dievą kūnu tapusį mirtingą. Ką gi kita visa tai reiškia, jeigu ne tai, jog ji greičiau atbėgo, tačiau taip ir liko tuščiai stovėti prie kapo rūsio? Tačiau iš paskos atbėgo Simonas Petras ir įėjo vidun, kadangi iš paskos sekusi Bažnyčia, suburta iš pagonių tautų, Tarpininką tarp Dievo ir žmonių – Jėzų Kristų – pripažino ir kūnu numirusį, ir įtikėjo jį – gyvąjį Dievą.

Šv. Grigalius Didysis, † 604

Biografija