Liturginiai tekstai

Palaimintoji

 

O maloningoji, triskart palaimintoji moterie! „Tu palaiminta tarp moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius“. O moterie, karaliaus Dovydo dukra ir visų karalių karaliaus – Dievo – Motina! O dieviškoji gyvoji karūna, kuria žavėjosi Dievas Kūrėjas (Iz 62, 3), karališka diadema, kurios protas yra Dievo vedamas ir tik prie Dievo prisišliejęs, kurios visi troškimai nukreipti vien į tai, kas geistina ir verta meilės, kuri netveria pykčiu vien tik nuodėmei bei jos gimdytojui. Tu turėsi už prigimtį pranašesnį gyvenimą, nes ne sau pačiai esi gimusi. Taigi tu jį turėsi Dievui, kurio dėka atėjai į gyvenimą, kurio dėka pasitarnausi viso pasaulio išganymui, idant su tavo pagalba išsipildytų nuostabūs Dievo užmojai (Iz 25, 1) – Žodžio įsikūnijimas ir mūsų sudievinimas. Tu trokšti maitintis ir stiprintis dieviškaisiais žodžiais lyg „vešlus alyvmedis, augantis Dievo namuose“ (Ps 51 (52), 10), lyg „medis, pasodintas prie tekančio vandens“ (Ps 1, 3), kaip gyvybės medis, jam paskirtu metu duodantis vaisių (Apr 22, 2), t. y. įsikūnijusį Dievą, visos kūrinijos amžinąjį gyvenimą.
Tu priimi kiekvieną stiprinančią bei sielai pravarčią mintį, o kiekvieną pašalinę bei sielai kenksmingą atmeti dar prieš jos paragaudama. Tavosios akys „visad atkreiptos į Viešpatį“ (Ps 24 (25), 15), reginčios neprieinamą Nemirtingojo šviesą (1 Tim 6, 16). Tavosios ausys – klausančios Dievo žodžio ir besidžiaugiančios Šventosios Dvasios citra, kurių padedamas įėjo vidun Žodis, idant įsikūnytų. Tavoji uoslė žavisi puikiuoju jaunikio miros kvapu, nes jis pats yra dieviškoji mira, savu noru išsiliejusi ir patepusi savo paties žmogišką prigimtį, nes, pasak Šventojo Rašto, „tavo vardas – palieti kvepalai“ (Gg 1, 3). Tavo lūpos šlovina Viešpatį ir yra prigludusios prie jo lūpų. Tavo liežuvis bei gomurys svarsto Dievo žodžius ir pasisotina dieviškąja saldybe. Tavo širdis – tyra ir be dėmės, reginti bei trokštanti dėmės neturinčio Dievo.

Šv. Jonas Damaskietis, † 754

Biografija