Šitaip yra ir su dvasiniais reikalais bei veikla. Kol kiti gyvena pagal Dievo įsakymus, uoliai bei karštai puoselėja dorybes, mes savo laiką leidžiame tingiai ir nerūpestingai. Jie išperka laiką ir gauna gausų pelną, o mes prarandame ir save pačius, ir laiką. Tačiau dar panagrinėkime šią mintį. Kodėl tad sakoma: „Išsipirkdami laiką, nes dienos yra blogos“ (Ef 5, 16)? Kaip galima „išsipirkti laiką“, koks tai „laikas“ ir kokios tos „blogos dienos“, dėl kurių reikia išsipirkti laiką? Kiekvieno žmogaus veiklos laikas yra šio gyvenimo metas, o šio gyvenimo dienos yra akivaizdžiai blogos tiems, kurie nemoka gerai jomis naudotis. Taigi kiekvienas žmogus, kuris gyvenime elgiasi išmintingai, teisingai ir pagal sveiką protą, o ištikus išmėginimams ir nelaimėms, kylančioms tiek iš matomų, tiek iš nematomų priešų, narsiai ir kantria širdimi ištveria vargus ir liūdesį, protingai išsiperka laiką ir gauna pelno iš blogųjų šio gyvenimo dienų.Kad taptų aiškiau, pakalbėsiu apie kasdienius gyvenimo įvykius. Tas, kas moka gražiai pasinaudoti esamu laiku, kai užpuola nelaimės, pažeminimas, gėda ir patyčios, gerai žinodamas savo atsargas ir aiškiai numatydamas būsimą pelną, griebia juos, užsikelia ant savo pečių ir džiugiai keliauja, vietoje aukso išleidęs tik kantrybę. Taip jis beregint išperka laiką, kurio kiti negali nei rasti, nei gauti, nei pelnyti daugelį metų pasninkaudami, budėdami, miegodami ant žemės ir daug plukdamiesi savo namuose. Tas, kuris nemoka taip verstis, praranda savo išganymo laiką.
Šv. Simeonas Naujasis Teologas, † apie 1022
Biografija