Liturginiai tekstai
Gailestingumo šaltinis
O mano Jėzau, būk man kantrus, ateityje jau būsiu atidesnė; ne savimi remiuosi, bet Tavo malone ir gerumu, kuris man, menkai, yra toks didelis.
Kartą Jėzus leido man pažinti, kad kai Jo prašau intencija, kurios ne kartą manęs prašo kiti, Jis yra visada pasiruošęs suteikti savo malonių, tik sielos ne visada jas priimti. „Mano širdis yra kupina didžiulio gailestingumo sieloms, o ypač vargšams nusidėjėliams. Kad galėtų suprasti, jog esu joms geriausias Tėvas, kad dėl jų iš mano širdies ištryško kraujas ir vanduo kaip iš gailestingumo sklidino šaltinio; dėl jų gyvenu tabernakulyje, kaip gailestingumo Karalius trokštu apdovanoti sielas malonėmis, bet nenori jų priimti. Bent jau tu ateik pas mane kuo dažniau ir imk tas malones, kurių jos nenori priimti, o tuo paguosi mano širdį. O, koks didžiulis yra sielų abejingumas už tiek gerumo, už tiek meilės įrodymų; mano širdis persisunkusi vien nedėkingumu, pasaulyje gyvenančių sielų užmarštimi; jos turi laiko viskam, tik neturi laiko ateiti pas mane malonių.
Todėl kreipiuosi į jus, jūs – išrinktosios sielos, ar ir jūs nesuprasite mano širdies meilės? Ir čia mano širdis nusivylė: nerandu visiško atsidavimo mano meilei. Tiek įtarumo, tiek nepasitikėjimo, tiek baimės. Tavo paguodai pasakysiu, kad yra pasaulyje gyvenančių sielų, kurios nuoširdžiai mane myli, jų širdyje būnu su džiaugsmu, bet jų yra nedaug; yra ir vienuolynuose tokių sielų, kurios mano širdį pripildo džiaugsmo, jose yra įspausti mano bruožai, todėl Dangiškasis Tėvas žvelgia į jas ypač meiliai, jomis gėrėsis angelai ir žmonės, jų skaičius yra labai mažas, jos saugo nuo Dangiškojo Tėvo teisingumo ir išprašo gailestingumo pasauliui. Šių sielų meilė ir auka palaiko pasaulio egzistavimą. Skaudžiausiai mano širdį žeidžia mano labiausiai išrinktų sielų neištikimybė; šios neištikimybės yra ašmenys, kurie perveria mano širdį.“
Šv. Faustina Kovalska, † 1938
Biografija