Cezarijus Arlietis (apie 470–543)

Kai 503 m. šv. Cezarijus, būdamas 33-ejų metų, tapo Arlio (Arles; dabar Prancūzija) vyskupu, jis jokiu būdu nenorėjo apleisti griežto gyvenimo, prie kurio priprato Lerino vienuolyne. Vykdydamas tiesiogines ganytojo pareigas – tvarkyti­ savo vyskupiją, tobulinti kunigų rengimą, kovoti su arijonų erezija – jis, popiežiaus paskirtas, vadovavo daugeliui pietų Galijos bažnytinių susirinkimų. Šis guvus ganytojas suvaidino reikšmingą vaidmenį teologijos ir disciplinos srityse, o Regula, jo parašyta paties įkurtam savo sesers vienuolynui, ilgai išliko daugybės Dievui pasiaukojusių moterų gyvenimo pagrindas. Mirdamas jis paliko „Pamokslų“ rinkinius ir mažą „Traktatą apie Švenčiausiąją Trejybę“. Meditacija A eilinis 15; Meditacija B eilinis 24

Chosemarija Eskriva (Josémaria Escriva de Balaguer, 1902–1975)

Gimęs 1902 m. Ispanijoje, šv. Chosemarija Eskriva buvo įšventintas kunigu 1925 m. ir pradėjo pastoracinį darbą kaimo parapijoje, vargšų kvartaluose ir Madrido ligoninėse. 1928 m. jis regėjo Dievo jam skirtą misiją: įkurti organizaciją Opus Dei, kurią Bažnyčia patvirtins 1950 m. Opus Dei idealas nuo pat pradžios buvo lyg išankstinis mėginimas įgyvendinti pasauliečių teologiją, vėliau išryškėjusią Bažnyčioje Vatikano II Susirinkimo metu ir vėliau. Nuo tada jo gyvenimas sutampa su Opus Dei istorija ir raida. Jis – teisės ir teologijos daktaras, parašė knygų apie dvasingumą. Tačiau jo krikščioniškos kunigystės, kurios kilmė, tiesą sakant, yra antgamtinė, vaisingumas ypač pasireiškė nenuilstamai pamokslaujant (kartais pamokslaudavo iki dešimties valandų per dieną); taip jis siekė priartinti žmones prie Viešpaties. 1946 m. jis apsistojo Romoje ir 1975 m. čia mirė.  Meditacija A eilinis 16;  Meditacija B Sekminės; Meditacija C eilinis 20

Chromatijus iš Akvilėjos (Chromatius Aquileiensis, 345–407)