Silvanas (1866–1938)
Simeonas Ivanovičius Antonovas buvo tvirtas vieno centrinės Rusijos kaimo dailidė. Jis, būdamas reto stiprumo vyras, buvo nusiminęs dėl savo smarkaus ir linkusio vaidytis charakterio. Sulaukus 26 metų, jo gyvenimas pasikeitė. Šis šiurkštus ir geidulingas valstietis išgirdo Dievo Motinos balsą, kviečiantį sugrįžti į save. Jis leidosi kelionėn į Atoso kalną Graikijoje.
Tapęs broliu Siluanu, iš pradžių jis patyrė didelį džiaugsmą – juk tapo tuo, kuris rado savo vietą žemėje. Tačiau ši pirmųjų dienų euforija tęsėsi neilgai. Silvanas vienuolyne pakaitomis patyrė puikybės ir nusivylimo pagundas: nusivylimas atėjo supratus, kad puikybė jam „limpa prie kailio“ ir jis negali jos atsikratyti. Išbandymas buvo toks ilgas ir toks sunkus, kad jis pradėjo tikėti esąs pasmerktas, net prakeiktas. Tuomet jam pasirodė Kristus ir pasakė: „Laikyk savo sielą pragare ir neprarask vilties“. Silvanas, supratęs, kad ir kiek žemai jis benukristų, Jėzus yra šalia, nuo tada gyveno romus ir nuolat su ašaromis meldėsi už visą pasaulį, skleisdamas aplink save ramybę iki mirties 1938 m.
Simeonas Naujasis Teologas (apie 949–1022)
Šv. Simeonas, žinomas Naujojo Teologo vardu, yra vienas didžiausių Bizantijos mistikų. Išrinktas Paflagonijos (Mažoji Azija) Šv. Mameto vienuolyno abatu, jis tapo reformuotoju, rašytoju, poetu, kurio braižą perėmė Tradicija. Simeonas priima tik vieną – kontempliacijos ir vizijos – kelią, priešinasi bet kokiai spekuliatyviai (abstraktaus protavimo) teologijai, net ir pagrįstai Šventuoju Raštu. Jis teigia, kad visi krikščionys yra pašaukti didingam mistiniam gyvenimui, ir pabrėžia išankstinį eschatologinės tikrovės išgyvenimą. Meditacija A eilinis 5; Meditacija B eilinis 20; Meditacija C eilinis 21.