Eucharistijos malda

Klūpoma
II  Eucharistijos malda, žr. čia
III Eucharistijos malda, žr. čia
IV Eucharistijos malda, žr. čia
V  Eucharistijos malda, žr. čia
VI Eucharistijos malda, žr. čia

I  EUCHARISTIJOS MALDA

Rankas išskėtęs, kunigas sako:
Gerasis Tėve, per Jėzų Kristų, tavo Sūnų, mūsų Viešpatį, karštai tave maldaujame:
sudeda rankas ir sako:
priimk
žegnoja duoną ir taurę drauge, sakydamas:
ir palaimink † šias dovanas ir atnašas, šias šventas, tyras aukas!
Rankas išskėtęs tęsia:
Tau jas aukojame pirmiausia už šventąją visuotinę Bažnyčią. Teikis ją visame pasaulyje laimingą ir vieningą laikyti, saugoti ir valdyti. Globok savo tarną, mūsų popiežių ***, mūsų vyskupą *** ir visus, kurie ištikimai laikosi apaštalinio katalikų tikėjimo.
Gyvųjų paminėjimas
Atmink, Viešpatie, savo žmones (*** ir ***), ir visus čia susirinkusius, kurių nuoširdus tikėjimas tau žinomas.
Rankas sudeda ir truputį pasimeldžia už gyvuosius, už kuriuos nori. – Paskui, rankas išskėtęs, tęsia:
Už juos tau mes aukojame, ir jie patys už save ir visus saviškius aukoja šią šlovinimo auką.
Trokšdami savo sieloms atpirkimo, tikėdamiesi išganymo ir apsaugos, jie siunčia savo maldas tau, amžinasis, gyvasis, tikrasis Dieve.
Šventųjų paminėjimas
Drauge su visa Bažnyčia mes pagarbiai prisimename pirmiausia šlovingąją, nepalytėtąją Mergelę Mariją, Dievo, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Motiną; taipogi † šventąjį Juozapą, jos Sužadėtinį; šventuosius apaštalus ir kankinius – Petrą ir Paulių, Andriejų (Jokūbą, Joną, Tomą, Jokūbą, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Simoną ir Tadą; Liną, Kletą, Klemensą, Sikstą, Kornelijų, Kiprijoną, Lauryną, Krizogoną, Joną ir Paulių, Kozmą ir Damijoną) – ir visus šventuosius. Dėl jų nuopelnų ir užtarimo visada ir visur mus stiprink savo globa ir pagalba. (Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.)
Rankas išskėtęs, tęsia:
Viešpatie, maloniai priimki šią mūsų – tavo tarnų ir visos tavo šeimos – auką. Duok savo ramybę mūsų laikams, išgelbėk mus nuo amžinojo pasmerkimo ir priskirk prie savo išrinktųjų.
Rankas sudeda.
(Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.)
Rankas ištiesęs viršum atnašų, sako:
Šias atnašas, Dieve, teikis palaiminti ir pašventinti. Tebūna jos tobulos, tau priimtinos, kad mums taptų tavo mylimojo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnu ir Krauju.
Rankas sudeda.
Viešpaties žodžius sekančiose formulėse reikia tarti tiksliai ir aiškiai, kaip reikalauja jų svarba.
Kančios išvakarėse
paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė duoną į savo šventas, garbingas rankas,
pakelia akis,
pakėlė akis į dangų – į tave, Dieve, savo visagalį Tėvą, – tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas.
Konsekruotą Ostiją iškėlęs parodo žmonėms, vėl padeda ant patenos ir pagarbiai priklaupia.
Paskui sako:
Lygiai taip po vakarienės
paima taurę ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė šią brangiausiąją taurę į savo šventas, garbingas rankas, vėl tau dėkodamas, laimino ir davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujosios ir amžinosios sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.
Taurę iškėlęs parodo žmonėms, vėl pastato ant korporalo ir pagarbiai priklaupia.
Paskui taria:
Tikėjimo paslaptis!
Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant.
[Arba:
Kada tik valgome šią duoną ir geriame iš šios taurės, mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį, laukdami tavęs ateinant.
Arba:
Išgelbėk mus, pasaulio Gelbėtojau, kuris savo kančia ir prisikėlimu mus atpirkai.
Arba:
Kristus mirė, Kristus kėlės, Kristus vėl ateis!]
Kunigas, rankas išskėtęs, sako:
Todėl, Viešpatie, mes, tavo tarnai ir visa tavo šventoji liaudis, minėdami tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus palaimingąją kančią, prisikėlimą iš numirusių ir garbingą įžengimą į dangų, aukojame šviesiausiajai tavo didybei tavo paties mums duotų dovanų auką – tyrą, šventą, be dėmės auką – šventąją gyvenimo Duoną ir amžinojo išganymo Taurę.
Meiliai pažvelk į šią auką ir maloniai priimk, kaip kitados esi priėmęs savo tarno, teisiojo Abelio atnašas, mūsų tikėjimo protėvio Abraomo auką ir savo vyriausiojo kunigo Melkizedeko šventąją auką – tyrąsias duonos ir vyno dovanas.
Pasilenkęs, rankas sudėjęs, kalba toliau:
Karštai maldaujame tave, visagali Dieve: paliepk šventajam savo Angelui nunešti šią auką prie tavo aukštojo sosto – tavo dieviškosios didybės akivaizdon, kad, priėmę nuo šio altoriaus tavo Sūnaus švenčiausiąjį Kūną ir Kraują,
išsitiesia ir persižegnoja, tardamas:
mes taptume pilni dangaus palaimos ir malonės.
Rankas sudeda.
(Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.)
Mirusiųjų paminėjimas
Rankas išskėtęs, sako:
Atmink, Viešpatie, mirusiuosius (***), kurie, pažymėti tikėjimo ženklu, pirma mūsų paliko pasaulį ir miega ramybės miegu.
Rankas sudeda ir truputį pasimeldžia už mirusiuosius, už kuriuos nori. – Paskui, rankas išskėtęs, tęsia:
Juos, Viešpatie, ir visus, kurie mirė susijungę su Kristumi, priimk į šviesos, ramybės ir atilsio šalį.
Rankas sudeda.
(Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.)
Dešine ranka mušdamasis į krūtinę:
Taip pat ir mums, nusidėjėliams,
toliau kalba, rankas išskėtęs:
neapsakomu tavo gailestingumu pasitikintiems, suteik dalį su savo šventaisiais apaštalais ir kankiniais – su Jonu, Steponu, Motiejumi, Barnabu (Ignotu, Aleksandru, Marcelinu, Petru, Felicita, Perpetua, Agota, Liucija, Agniete, Cecilija, Anastazija) – ir visais šventaisiais. Priimk mus į jų bendriją ne dėl mūsų nuopelnų, o dėl savo atlaidumo.
Rankas sudeda ir kalba toliau:
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį tu, Dieve, visas šias gėrybes nuolat kuri, laimini, gaivini, šventini ir mums dovanoji.
Pakėlęs pateną su Ostija ir Taure, sako:
Per jį, su juo ir jame tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.
Amen.

[Savi Šventųjų paminėjimai:
Kalėdų aštuondienį:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kai garbingoji Mergelė Marija, nepalytėtoji Motina, pasauliui pagimdė Išganytoją, mes pagarbiai prisimename †
Per Tris Karalius:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kai tavo Sūnus, per amžius lygiai su tavimi garbingas, žmogaus kūno pavidalu mums regimas pasirodė, mes pagarbiai prisimename †
Velykų aštuondienį:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami (šventąją naktį) didžiąją dieną, kai mūsų Viešpats Jėzus Kristus prisikėlė iš numirusių, mes pagarbiai prisimename †
Viešpatie, maloniai priimki šią mūsų – tavo tarnų ir visos tavo šeimos – auką, aukojamą taip pat ir už tuos, kuriuos Krikšto vandeniu ir Šventosios Dvasios galia išvadavai iš nuodėmės vergijos ir atgimdei malonės gyvenimui. Duok savo ramybę mūsų laikams, išgelbėk mus nuo amžinojo pasmerkimo ir priskirk prie savo išrinktųjų. †
Per Šeštines:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kai mūsų Viešpats, vienatinis tavo Sūnus, prisiimtą mūsų trapiąją būtį iškėlė į tavo garbingąją dešinę, mes pagarbiai prisimename †
Per Sekmines:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją Sekminių dieną, kai Šventoji Dvasia ugnies liežuviais apaštalams pasirodė, mes pagarbiai prisimename †]
Toliau eina komunijos apeigos, žr. Komunija.

II EUCHARISTIJOS MALDA

Dėkojimo giesmė

Kristus – žmogaus Atpirkėjas
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Keliame į Viešpatį.
Dėkokime Viešpačiui Dievui.
Verta ir teisinga.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visada tau, dangaus Tėve, dėkoti per tavo mylimąjį Sūnų Jėzų Kristų – tavąjį Žodį, per kurį tu visa sukūrei ir kurį atsiuntei mūsų atpirkti ir išganyti. Šventosios Dvasios veikimu jis priėmė kūną ir gimė iš Mergelės Marijos. Kad įvykdytų tavo valią ir įgytų tau šventą tautą, jis ištiesė rankas prikalti prie kryžiaus ir tuo būdu nugalėjo mirtį, apreiškė prisikėlimą. Todėl mes su visais angelais ir šventaisiais vienu balsu skelbiame tavo garbę:
Šventas, šventas, šventas
Viešpats, galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės.
Osana aukštybėse!
Garbė tam, kurs ateina Viešpaties vardu!
Osana aukštybėse!
Rankas išskėtęs, kunigas sako:
Tikrai Tu, Viešpatie, šventas! Tu – šventumo šaltinis!
Rankas sudeda ir, jas ištiesęs viršum atnašų, sako:
Todėl tave prašome: Šventosios Dvasios galia pašventink šias atnašas,
rankas sudeda ir peržegnoja pateną drauge su taure, tardamas:
kad jos mums taptų mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnu ir † Krauju.
Rankas sudeda.
Viešpaties žodžius sekančiose formulėse reikia tarti tiksliai ir aiškiai, kaip reikalauja jų svarba.
Kai savo noru turėjo būti kančiai išduotas,
paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė duoną, dėkodamas ją laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas.
Konsekruotą Ostiją iškėlęs parodo žmonėms, vėl padeda ant patenos ir pagarbiai priklaupia.
Paskui sako:
Lygiai taip po vakarienės
paima taurę ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis, paėmęs ir taurę vyno, vėl dėkodamas, davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujosios ir amžinosios sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.
Taurę iškėlęs parodo žmonėms, vėl pastato ant korporalo ir pagarbiai priklaupia.
Po to taria:
Tikėjimo paslaptis!
Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant.
[Arba:
Kada tik valgome šią duoną ir geriame iš šios taurės, mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį, laukdami tavęs ateinant.
Arba:
Išgelbėk mus, pasaulio Gelbėtojau, kuris savo kančia ir prisikėlimu mus atpirkai.
Arba:
Kristus mirė, Kristus kėlės, Kristus vėl ateis!]
Rankas išskėtęs, kunigas sako:
Minėdami jo mirtį ir prisikėlimą, mes tau, Viešpatie, aukojame gyvenimo Duoną ir išganymo Taurę. Dėkojame tau, kad pašaukei mus tarnauti tavo akivaizdoje.
Karštai maldaujame, kad mus, Kristaus Kūno ir Kraujo aukos dalyvius, Šventoji Dvasia sutelktų vienybėn.
Atmink, Viešpatie, savo Bažnyčią plačiajame pasauly: ugdyk joje tobulą meilę, globok mūsų popiežių ***, mūsų vyskupą *** ir visą kunigiją.
[Galima įterpti:
Atmink savo tikintįjį (tikinčiąją) ***, kurį (kurią) (šiandien) pasišaukei iš šio pasaulio. Kaip jis (ji) Krikštu buvo suaugęs (-usi) su tavo Sūnaus mirtimi, taip tesuauga ir su jo prisikėlimu.]
Atmink mirusius mūsų tikėjimo brolius ir seseris, kurie užmigo su viltimi prisikelti. Ir visiems, tavo malonėje baigusiems žemės kelionę, leisk išvysti tavo šviesųjį veidą.
Pasigailėk, meldžiame, mūsų visų ir leisk mums drauge su šventąja Dievo Gimdytoja Mergele Marija, su palaimintaisiais apaštalais ir visais šventaisiais turėti dalį amžinajame gyvenime ir garbinti tave bei šlovinti
rankas sudeda
per tavo Sūnų Jėzų Kristų.
Pakėlęs pateną su Ostija ir Taure, sako:
Per jį, su juo ir jame tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.
Amen.
Toliau eina komunijos apeigos, žr. p. Komunija.


III  EUCHARISTIJOS MALDA

Rankas išskėtęs, kunigas sako:
Tikrai tu, Viešpatie, šventas, ir visi kūriniai vertai tave šlovina. Per savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų Šventosios Dvasios galia tu gaivini bei šventini visą pasaulį ir be paliovos telki savo tautą, kad nuo saulėtekio iki saulėlydžio tavo garbei aukotų tyrąją auką.
Rankas sudeda ir, jas ištiesęs virš atnašų, sako:
Todėl nuolankiai tave, Viešpatie, prašome: Šventosios Dvasios galia pašventink šias paaukotas tau atnašas,
rankas sudeda ir peržegnodamas pateną drauge su taure, taria:
kad jos mums taptų Kūnu ir † Krauju tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus,
rankas sudeda
kurio liepiami šias paslaptis švenčiame.
Viešpaties žodžius sekančiose formulėse reikia tarti tiksliai ir aiškiai, kaip reikalauja jų svarba.
Tą naktį, kurią turėjo būti išduotas,
paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė duoną, tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas.
Konsekruotą Ostiją iškėlęs parodo žmonėms, vėl padeda ant patenos ir pagarbiai priklaupia.
Paskui sako:
Lygiai taip po vakarienės
paima taurę ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis, paėmęs taurę vyno, vėl tau dėkodamas, laimino ir davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujosios ir amžinosios sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.
Taurę iškėlęs parodo žmonėms, vėl pastato ant korporalo ir pagarbiai priklaupia.
Paskui taria:
Tikėjimo paslaptis!
Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant.
[Arba:
Kada tik valgome šią duoną ir geriame iš šios taurės, mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį, laukdami tavęs ateinant.
Arba:
Išgelbėk mus, pasaulio Gelbėtojau, kuris savo kančia ir prisikėlimu mus atpirkai.
Arba:
Kristus mirė, Kristus kėlės, Kristus vėl ateis!]
Rankas išskėtęs, kunigas sako:
Minėdami Viešpatie, tavo Sūnaus išganingąją kančią, didį prisikėlimą iš numirusių ir įžengimą į dangų, laukdami jo garbingojo atėjimo, dėkinga širdimi aukojame tau šią gyvą ir šventą auką.
Pažvelk meilingai į savo Bažnyčios atnašą – į tą Avinėlį, kurio aukojimu permaldautas būti norėjai. Tegul, stiprinami tavo Sūnaus Kūno ir Kraujo, gaivinami jo Šventosios Dvasios, mes būsime Kristuje vienas kūnas ir viena siela.
Teįteikia jis tau mus kaip amžiną dovaną, kad laimėtume dalį su tavo išrinktaisiais – su Mergele Marija, šventąja Dievo Gimdytoja, su šventaisiais apaštalais ir garbingais kentėtojais, (su šventuoju ***) ir su visais šventaisiais, kurių užtarimas, kaip tikime, nuolat mums teikia pagalbą.
Dėl šitos aukos, kuri mus sutaikina su tavimi, gailestingasis Dieve, visam pasauliui duoki gerovę ir taiką. Keliaujančiai žemėje savo Bažnyčiai sustiprink tikėjimą, viltį ir meilę. Globok savo tarną, mūsų popiežių ***, mūsų vyskupą ***, visus vyskupus, kunigus ir visą atpirktąją žmoniją.
Gerasis Tėve, tu gi norėjai, kad ši bendrija čionai susirinktų, todėl išklausyk jos maldas. Visur išsisklaidžiusius savo vaikus apie save gailestingai suvienyk.
† Taip pat mirusius mūsų tikėjimo brolius ir seseris, ir visus, kurie, tau mieli, iškeliavo iš šio pasaulio, priimk į dangaus karalystę, kur tikimės drauge su jais tavo garbe amžinai gėrėtis
rankas sudeda:
per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį tu pasauliui teiki visokias gėrybes.
[Galima pakeisti taip:
† Atmink savo tikintįjį (tikinčiąją) *** kurį (kurią) (šiandien) pasišaukei iš šio pasaulio; kaip jis (ji) Krikštu buvo suaugęs (- usi) su tavo Sūnaus mirtimi, taip tesuauga ir su jo prisikėlimu, kada jis žadins numirusius keltis iš žemės ir mūsų gendantį kūną padarys panašų į savo garbingąjį kūną.
Taip pat mirusius mūsų tikėjimo brolius ir seseris, ir visus, kurie, tau mieli, iškeliavo iš šio pasaulio, priimk į dangaus karalystę, kur tikimės drauge su jais tavo garbe amžinai gėrėtis. Ten nušluostysi mums nuo akių kiekvieną ašarą, o mes, tave, Dieve, regėdami veidas į veidą, per amžius būsime į tave panašūs ir nesiliaudami tave šlovinsime per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį tu pasauliui teiki visokias gėrybes.]
Pakėlęs pateną su Ostija ir Taure, sako:
Per jį, su juo ir jame tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.
Amen.
Toliau eina komunijos apeigos, žr. p. Komunija.

IV EUCHARISTIJOS MALDA

Dėkojimo giesmė

Amžinoji Kūrėjo didybė
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Keliame į Viešpatį.
Dėkokime Viešpačiui Dievui.
Verta ir teisinga.
Tikrai verta tau dėkoti, teisinga tave, dangaus Tėve, garbinti! Tu vienatinis Dievas, gyvas ir tikras, esi nuo amžių ir būsi per amžius, neprieinamoje šviesoje gyveni ir gyvensi. Tu vienas – meilė, gyvybės šaltinis; tu visa sukūrei, visiems teiki dosnią palaimą, visus džiugini skaisčiąja savo šviesybe. Tau dieną ir naktį tarnauja angelų nesuskaitomos minios. Jie gėrisi spindinčio tavo veido grožybe ir be paliovos tave garbina. Su jais tad ir mes tave išpažįstame, o mūsų balsu – visi kūriniai džiaugsmingai tau gieda:
Šventas, šventas, šventas
Viešpats, galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės.
Osana aukštybėse!
Garbė tam, kurs ateina Viešpaties vardu!
Osana aukštybėse!
Rankas išskėtęs, kunigas sako:
Tau šlovę mes teikiame, Tėve šventasis, nes didis esi. Visuose tavo darbuose išmintis spindi ir meilė. Pagal savo paveikslą tu žmogų sukūrei ir visą pasaulį davei jam tvarkyti, kad jis, tau vienam, Kūrėjui, tarnaudamas, visiems kūriniams viešpatautų.
Kai per neklusnumą jis tavo draugystę prarado, jo nepalikai mirties valdžioje. Gailėdamasis žmonių, juos skatinai tavęs ieškoti ir ieškantiems padėdavai rasti.
Žmonėms tu sandorą siūlei ne kartą, per pranašus mokei juos laukti išganymo. Ir taip tu mylėjai pasaulį, Tėve šventasis, jog, laiko pilnatvei atėjus, mūsų gelbėti atsiuntei savo vienatinį Sūnų.
Šventosios dvasios veikimu priėmęs kūną ir gimęs iš Mergelės Marijos, jis viskuo buvo į mus panašus, išskyrus nuodėmę. Vargdieniams jis skelbė išganymą, belaisviams – išvadavimą, nuliūdusiems – džiaugsmą. Paklusdamas tavajai valiai, jis savo noru ryžosi mirti, o prisikeldamas iš numirusių, sunaikino mirtį ir atkūrė gyvenimą, kad nebe sau mes gyventume, bet jam, už mus numirusiam ir prisikėlusiam. Kaip pirmąją dovaną savo tikintiesiems, jis atsiuntė nuo tavęs, o Tėve, Šventąją Dvasią, kuri išbaigia jo darbą, pašven­tindama pasaulį.
Rankas sudeda ir, jas ištiesęs virš atnašų, sako:
Todėl mes, Viešpatie, prašome, kad Šventoji Dvasia teiktųsi pašventinti šias dovanas,
rankas sudeda
idant jos taptų mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus
ir vieną kartą peržegnoja duoną ir taurę drauge, sakydamas:
Kūnu ir † Krauju
rankas sudeda
švęsti tai didžiajai paslapčiai, kurią jis paliko mums amžinai sandorai.
Viešpaties žodžius sekančiose formulėse reikia tarti tiksliai ir aiškiai, kaip reikalauja jų svarba.
Atėjus valandai, kurią tu, Tėve šventasis, turėjai Jėzų pašlovinti, jis, mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo. Vakarieniaujant
paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė duoną, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas.
Konsekruotą Ostiją iškėlęs parodo žmonėms, vėl padeda ant patenos ir pagarbiai priklaupia.
Paskui sako:
Lygiai taip
paima taurę ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
paėmęs taurę, pripiltą vyno, jis tau dėkojo ir davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujosios ir amžinosios sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.
Taurę iškėlęs parodo žmonėms, vėl pastato ant korporalo ir pagarbiai priklaupia.
Paskui taria:
Tikėjimo paslaptis!
Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant.
[Arba:
Kada tik valgome šią duoną ir geriame iš šios taurės, mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį, laukdami tavęs ateinant.
Arba:
Išgelbėk mus, pasaulio Gelbėtojau, kuris savo kančia ir prisikėlimu mus atpirkai.
Arba:
Kristus mirė, Kristus kėlės, Kristus vėl ateis!]
Rankas išskėtęs, kunigas sako:
To dėlei Viešpatie, dabar švęsdami atpirkimo minėjimą, mes prisimename Kristaus mirtį ir nužengimą į pragarus; išpažįstame jo prisikėlimą ir įžengimą į dangų, kur sėdi tavo dešinėje. Laukdami jo garbingojo atėjimo, aukojame tau priimtiną, visam pasauliui išganingą, šventą jo Kūno ir Kraujo auką.
Pažvelk meilingai, Viešpatie, į Auką, kurią pats esi davęs Bažnyčiai. Suteik malonę, kad visi, kurie ta viena Duona dalysis ir iš tos Taurės gers, Šventosios Dvasios jungiami į vieną kūną, subręstų į gyvą atnašą Kristuje tavo garbei ir šlovei.
Dabar tad, Viešpatie, atmink visus tuos, už kuriuos mes šią auką aukojame: atmink savo tarną, mūsų popiežių ***, mūsų vyskupą ***, visus vyskupus, kunigus, aukotojus, patarnautojus – visus šios aukos dalyvius ir visą savąją tautą, taip pat tuos, kurie nuoširdžiai tavęs ieško.
Atmink ir tuos, kurie numirė Kristaus ramybėje, ir visus mirusiuosius, kurių tikėjimą vienas tu pažinai.
Visiems mums, savo vaikams, maloningasis Tėve, suteik stiprybės laimėti tą dalį, kurią jau turi Švenčiausioji Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja, apaštalai ir tavo šventieji dangaus karalystėje. Su visa kūrinija, išvaduota iš nuodėmės ir mirties sunaikinimo, tenai tave šlovinsime per Kristų, mūsų Viešpatį,
rankas sudeda
per kurį pasauliui teiki visokias gėrybes.
Pakėlęs pateną su Ostija ir Taure, sako:
Per jį, su juo ir jame tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.
Amen.
Toliau eina komunijos apeigos, žr. Komunija.


V  EUCHARISTIJOS MALDA

(Susitaikinimo I)
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Keliame į Viešpatį.
Dėkokime Viešpačiui Dievui.
Verta ir teisinga.
Tikrai verta ir teisinga dėkoti tau, Viešpatie, Tėve šventasis! Tu nuolat mus ragini į tobulesnį gyvenimą, o būdamas geras ir maloningas, nesiliauji rodęs gailestingumą ir nusidėjėlius skatini vien tavo atlaidumui su pasitikėjimu atsiduoti. Nors daugel kartų sulaužėme tau pažadėtą ištikimybę, tu nenusigręžei nuo mūsų, bet visą žmoniją per savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų nauju ryšiu su savimi taip tvirtai sujungei, jog niekas sutraukyti jo nebegali. Ir šitą malonės bei susitaikinimo metą tu savo tautai duodi, kad, kreipdami į tave savo širdis, ramybę atrastume Kristuje ir, labiau atsivėrę Šventajai Dvasiai, visiems žmonėms broliškai tarnautume. Todėl, nuostabos pagauti, reiškiame tau dėkingumą, šloviname tavo meilės didybę ir, džiaugdamiesi tavo siųstu išganymu, drauge su gausingomis dangaus gyventojų miniomis sutartinai giedame tau garbės giesmę:
Šventas, šventas, šventas
Viešpats, galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės.
Osana aukštybėse!
Garbė tam, kurs ateina Viešpaties vardu!
Osana aukštybėse!
Rankas išskėtęs, tęsia:
Dieve! Tu nuo pasaulio pradžios taip visa tvarkai, kad žmogų pakeltum į didį šventumą, nes pats esi Šventas.
Rankas sudeda ir, jas ištiesęs viršum atnašų, sako:
Teikis pažvelgti į čia susibūrusią savo tautą ir išlieti Šventosios Dvasios galybę,
rankas sudeda ir peržegnoja pateną drauge su taure, tardamas:
kad šios atnašos mums taptų Kūnu † ir Krauju tavo mylimojo Sūnaus Jėzaus Kristaus,
rankas sudeda
kuris tavo vaikų garbę mums teikia.
Rankas išskėtęs, tęsia:
Kai mes buvome paklydę ir neverti prie tavęs artintis, tu parodei didžiausią mums meilę, nes tavo Sūnus, vienintelis Teisusis, pats pasidavė į mūsų rankas ir leidosi kalamas prie kryžiaus.
Rankas sudeda.
Viešpaties žodžius sekančiose formulėse reikia tarti tiksliai ir aiškiai, kaip reikalauja jų svarba.
Prieš ištiesdamas savo rankas tarp dangaus ir žemės kaip nesibaigiančios su tavimi sandoros ženklą, jis ­panorėjo su savo mokiniais atšvęsti Velykas.
Paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
Vakarieniaudamas paėmė duoną, tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė jiems, tardamas:
truputį pasilenkia
Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas.
Konsekruotą Ostiją iškėlęs parodo žmonėms, vėl padeda ant patenos ir pagarbiai priklaupia.
Paskui sako:
Lygiai taip po vakarienės, žinodamas, kad jo išlietu ant kryžiaus Krauju visa bus sutaikinta su tavimi,
paima taurę ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė taurę, pripiltą vyno, vėl dėkojo ir davė savo bičiuliams, tardamas:
truputį pasilenkia
Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujosios ir amžinosios sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.
Taurę iškėlęs parodo žmonėms, vėl pastato ant korporalo ir pagarbiai priklaupia.
Paskui taria:
Tikėjimo paslaptis!
Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant.
[Arba:
Kada tik valgome šią duoną ir geriame iš šios taurės, mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį, laukdami tavęs ateinant.
Arba:
Išgelbėk mus, pasaulio Gelbėtojau, kuris savo kančia ir prisikėlimu mus atpirkai.
Arba:
Kristus mirė, Kristus kėlės, Kristus vėl ateis!]
Rankas išskėtęs, kunigas sako:
Todėl, minėdami tikrąjį Sutaikintoją, mūsų Velykų Avinėlį Jėzų Kristų, švęsdami jo mirtį bei prisikėlimą iš numirusių ir laukdami jo garbingo atėjimo, aukojame tau, gerasis, ištikimasis Dieve, tavo malones žmonėms teikiančią Auką.
Meilingasis Tėve, maloniai pažvelk į tuos, kuriems leidi šioje vienoje Kristaus Aukoje dalyvauti ir su tavimi joje susijungti. Tegu Šventoji Dvasia sutelkia visus į vieną šeimą, kurioje išnyktų bet koks suskilimas.
Stiprink mūsų minties ir širdies vienybę su mūsų popiežiumi *** ir mūsų vyskupu ***. Padėk mums visiems darbuotis, kad ateitų tavo karalystė – iki tos valandos, kada stosime prie dangiškojo tavo sosto šventi tarp šventųjų drauge su palaimintąja Mergele Marija ir apaštalais, ir mūsų mirusiais broliais seserimis, kuriuos dabar pavedame tavo gailestingumui.
Tada tapę naujais kūriniais, pagydyti iš nuodėmės žaizdų, išvaduoti iš visokio sugedimo, dėkodami amžinai gyvajam Jėzui Kristui,
rankas sudeda
tave nuolankiai garbinsime ir išpažinsime.
Pakėlęs pateną su Ostija ir Taure, sako:
Per jį, su juo ir jame tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.
Amen.
Toliau eina komunijos apeigos, žr. Komunija.


VI  EUCHARISTIJOS MALDA

(Susitaikinimo II)
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Keliame į Viešpatį.
Dėkokime Viešpačiui Dievui.
Verta ir teisinga.
Visagali Dieve Tėve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų tave garbiname, tau dėkojame už didžius tavo darbus pasauly. Nors drasko žmoniją prieštaravimai ir nesantaika, bet jaučiame, kaip tu žmones lenki ilgėtis vienybės. Šventoji Dvasia gi žadina širdis, kad priešai tartis pradėtų, pykęsi vienas kitam ranką paduotų, tautos santarvės siektų. Tavo galybė padaro, jog taikos­ ilgesys vaidus malšina, meilė neapykantą nugali, atleidimas kerštą išrauna. Todėl mes nepaliausime tau dėkoję ir su dangaus chorais amžinai šlovinę prakilniausiąją tavo didybę:
Šventas, šventas, šventas
Viešpats, galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės.
Osana aukštybėse!
Garbė tam, kurs ateina Viešpaties vardu!
Osana aukštybėse!
Rankas išskėtęs, kunigas sako:
Tave, Dieve Tėve, visatos Valdove, garbiname per tavo Sūnų Jėzų Kristų, ateinantį tavo vardu. Jis yra žmoniją gelbintis žodis, nusidėjėliams ištiestos rankos, į tavo ramybę mus vedantis kelias.
Dieve, visų mūsų Tėve! Kai per nuodėmę nuo tavęs atsitraukėme, savo Sūnaus mirtimi susigrąžinai mus, kad būtume vėl prie tavęs ir mylėtume vienas kitą.
Rankas sudeda ir, jas ištiesęs virš atnašų, sako:
Todėl, tavo sūnaus Jėzaus Kristaus paliepimu švęsdami jo paliktą susitaikinimo Auką, maldaujame tave
rankas sudeda ir peržegnodamas pateną drauge su taure, taria:
Šventosios Dvasios galia pašventinti † šias atnašas.
Rankas sudeda.
Viešpaties žodžius sekančiose formulėse reikia tarti tiksliai ir aiškiai, kaip reikalauja jų svarba.
Kai, mus gelbėdamas, turėjo atiduoti savo gyvybę,
paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
Jėzus per Vakarienę paėmė į rankas duoną, tau dėkodamas, ją laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas.
Konsekruotą Ostiją iškėlęs parodo žmonėms, vėl padeda ant patenos ir pagarbiai priklaupia.
Paskui sako:
Lygiai taip aną vakarą
paima taurę ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė taurę ir, šlovindamas tavo gailestingumą, davė mokiniams, tardamas:
Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujosios ir amžinosios sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.
Taurę iškėlęs parodo žmonėms, vėl pastato ant korporalo ir pagarbiai priklaupia.
Paskui taria:
Tikėjimo paslaptis!
Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant.
[Arba:
Kada tik valgome šią duoną ir geriame iš šios taurės, mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį, laukdami tavęs ateinant.
Arba:
Išgelbėk mus, pasaulio Gelbėtojau, kuris savo kančia ir prisikėlimu mus atpirkai.
Arba:
Kristus mirė, Kristus kėlės, Kristus vėl ateis!]
Kunigas, rankas išskėtęs, sako:
Viešpatie, mūsų Dieve, tavo Sūnus mums paliko didžios savo meilės laidą; todėl mes, minėdami jo mirtį ir prisikėlimą, tau atiduodame tai, ką tu mums davei: tobulą susitaikinimo Auką!
Meldžiame tave, Tėve Šventasis, kad mus su savo Sūnumi meiliai priimtum ir suteiktum mums šiame pokylyje Šventąją Dvasią, kuri naikina visa, kas skiria.
Tavo dvasia testiprina mūsų vienybę su mūsų popiežiumi ***, mūsų vyskupu ***, su visais ganytojais ir visa tavąja tauta. Padaryk, meldžiame, savo Bažnyčią vienybės ženklu ir taikos įrankiu žmonijai.
Kaip čia surenki mus prie savo Sūnaus altoriaus ir vieniji su palaimintąja Dievo Gimdytoja Mergele Marija bei visais šventaisiais, taip suburk visų luomų ir tautų, visų giminių ir kalbų žmones į amžinos vienybės puotą naujame pasaulyje, kur spindės tobula santarvė.
Rankas sudeda.
To prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Pakėlęs pateną su Ostija ir Taure, sako:
Per jį, su juo ir jame tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.
Amen.

Toliau eina komunijos apeigos, žr. Komunija..