Kristaus Kančios
Liturginiai tekstai
Pirmąją Velykų tridienio dieną, Didįjį penktadienį, minėsime Viešpaties Kančią. Vis dėlto Bažnyčia nori jau šiandien per sekmadieninį susirinkimą skaityti pasakojimą apie Kančią, idant Kristaus kryžius spindėtų visą Didžiąją savaitę. Taigi ji tęsiasi nuo Kančios Sekmadienio iki Prisikėlimo sekmadienio. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog Kančia ir Prisikėlimas yra du momentai vieno mirties ir gyvenimo slėpinio, kuris nuplauna mūsų kaltybes ir mums pelno Dievo draugystę (DG, PM, KM).
Prieš Kančios Mišias vyksta Verbų procesija, kuria minimas Jėzaus triumfas įžengiant į Jeruzalę (ĮP). Jėzus savo kančią norėjo pradėti apšviesdamas ją pranašiška šviesa, skelbiančia jo pergalę. Dėl to jis kaip Mesijas įžengė į Dovydo miestą. Jungdamiesi prie minios šūksnio „Osana“ (hebr. “Išgelbėk mus”), krikščionys skelbia savo tikėjimą į Kristų, gyvybės valdovą. Sekdama paskui kryžių ir kunigą, Dievo tauta iškilmingai įeina į bažnyčią, kur ji atnaujins susitaikymo su Dievu auką (AM). Bet ši procesija yra ir jos vilties išraiška, nes ji žino einanti aukštybių Jeruzalės (KM) link, kurios vartus jai atvėrė Viešpats Jėzus Kristus savo dangun žengimo dieną.
Kančios sekmadienio liturgija apgieda mesijinį Jėzaus triumfą, po to ji mus kviečia sekti paskui jį jam kenčiant pažeminimus. Velykų Nakties liturgija Jėzuje Kristuje švęs Gyvybės pergalę prieš Mirtį, garbės pergalę prieš sunaikinimą. Reikia būti susižavėjusiam šlovinguoju Kristumi, kad galėtum nepalūždamas sekti paskui jį jo kančioje; reikia būti dalyvavus jo kryžiuje, kad dalyvautum jo gyvenime. Tuo remiasi visa Didžioji savaitė. Visas Bažnyčios gyvenimas. Visas krikščionio gyvenimas.