Kur Šeštinės atšvęstos ketvirtadienį:

Dievo veidas, kurį išvysti trokštame ir kurio drauge su psalmininku ieškome nuo pat šio sekmadienio Mišių įžangos, apsireiškė žmonėms Jėzuje iš Nazareto. Tačiau jis išnyko jiems iš akių Viešpačiui įžengus į dangų. Nuo tada krikščionis turi stengtis atrasti įvairiopą Kristaus artumą gyvendamas tikėjimu ir meilės kupinu dėmesingumu žmonėms. Jėzus yra „įžengęs į dangaus garbę“, bet jis yra ir su mumis (PM): esantis pačiame kukliausiame brolyje ar seseryje taip, kaip savo Bažnyčioje; esantis savo žodyje ir ypatingu, nepakeičiamu būdu – sakramentuose, nes „tai, kas buvo regima mūsų Atpirkėjuje, dabar perėjo į slėpinius – sakramentus“ (šv. Leonas Didysis). Todėl Eucharistija užima tokią svarbią vietą krikščionių gyvenime. Visa evangelizacija kreipia link Eucharistijos, visa tikinčiojo veikla kyla iš jos. Pagarbiai švęsdamas Eucharistiją Bažnyčios kūnas įgyvendina vienybę su savo Galva – Kristumi (KP), atsimaino (KM).

Liturginiai tekstai