Tiesa ir meilė – šiuodu krikščioniško gyvenimo bei liudijimo poliai yra sekmadienio liturgijos, pripildytos atpirktųjų džiūgavimo, maldos objektas: „Plokite delnais, visos tautos“ (PM), „Tegul mano siela Viešpatį šlovina“ (KP 1). Velykų slėpiniu – „Kančia ir prisikėlimu“ – Kristus išvedė mus „iš tamsybių į savo nuostabią šviesą“ (1 SDG); pašaukdamas tikėti Dievas padarė mus „šviesos vaikais“ (PM). Buvo sudaryta sandora tarp jo ir mūsų. Esame įpareigoti vengti klaidų, nesielgti lengvabūdiškai su mūsų išpažįstamu tikėjimu. Todėl prašome Viešpatį malonės visada būti „spindinčiais tiesos švyturiais“ (PM), vaikščioti tiesoje, iš jos semtis gyvybingumo, kad aplink mus sklistų jos spinduliai. Žmonėms reikia krikščionių, kurių tikėjimas jiems teiktų ramybę ir drąsą.