Liturginiai tekstai B

Liturginiai tekstai C

Šių šv. Mišių pradžios malda su praėjusio sekmadienio pradžios malda siejasi daugiau nei vienu aspektu: tai pamatinė krikščionio kryptis gėrybių, kurių akis negali matyti, link; veržimasis „į tikrojo džiaugsmo tėvynę“; laukimas Dievo, kuris vienas tegali perkeisti savo tikinčiųjų širdis, dovanos. Bet šiandien prašome Dievą mums „padėti mylėti jo įsakymus ir ilgėtis jo pažadų“ (PM). Tai yra krikščioniškos laisvės paslaptis. Krikščionis paklūsta ne išorinei prievartai; jis paklūsta troškimui, kurį jam sukelia Šventoji Dvasia. Štai kodėl vyrai ir moterys, griežčiausiu būdu įsipareigoję paklusti Viešpačiui, dažnai šį klusnumą įgyvendina spontaniškai bei meiliai, ir tai nesuprantama kitiems. Šventasis Augustinas mums duoda šios mįslės įminimą sakydamas: „Aš šaukiu liudininku tą, kuris myli, jis supranta, ką aš sakau“. Mūsų maldoje taip pat tvirtinama, kad vien tik Viešpats gali „sujungti visų tikinčiųjų mintis į vieną siekimą“ (PM). Vienybė kyla iš aukštybių. Kartą visiems laikams įgyvendinta „vienatine Kristaus auka“ (AM) ji šalina visas užtvaras tarp žmonių. Todėl kiekvieną kartą, kai atnaujinama Kristaus aukos atnaša, ji tampa vienybės ir ramybės malone (AM), kurią Dievas teikia savo Bažnyčiai, o per ją – pasauliui.