Liturginiai tekstai B

Liturginiai tekstai C

Šiandienos šv. Mišių pradžios ir pabaigos maldose minimas Kristus, o tai gana retas dalykas eiliniais sekmadieniais. Pirmoje maldoje paminėję mūsų įvaikinimą per Jėzų, prašome Dievą, mūsų Tėvą, suteikti mums, „Kristaus išpažinėjams“, „tikrąją laisvę ir amžinąjį paveldą“ (PM). Tai Evangelijos pagal šventąjį Joną šerdis: „Aš esu pasaulio šviesa“, – sako Viešpats (KP 2). „Kas tiki mane, neragaus mirties per amžius“ (Jn 11, 26).
Tikėti į Kristų – tai priglusti prie asmens, kuris yra „Tiesa ir Gyvenimas“ (Jn 14, 6) ir kuris dėl to yra visos laisvės šaltinis, nes, dar sako Jėzus, „tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 31). Jėzus yra „tikroji laisvė“, jis yra „amžinasis paveldas“.
Po šv. Komunijos prašome Dievą, kad, maitinami ir gaivinami jo žodžiu bei dangiškuoju Sakramentu, taptume verti „amžinai su jo Sūnumi gyventi ir džiaugtis“ (KM). Aliuzija į dvejopą Kristaus valgymą – tikėjimą į jo žodį bei Šv. Sakramento priėmimą – nesiremia vien tik šv. Mišių sandara; ji kyla iš paties Jėzaus mokymo. Kafarnaume jis kalbėjo: „Aš esu gyvybės duona. Kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“ (Jn 6, 35 ir 51).