Liturginiai tekstai B

Liturginiai tekstai C

Krikščioniškasis gyvenimas yra kopimas Dievop, ėjimas būsimojo miesto (Žyd 13, 14), gyvojo Dievo miesto, šventųjų sambūrio link (Žyd 12, 22–23). To siekiame. „Pamiršęs, kas už manęs“, – sako šventasis Paulius – „aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje“ (Fil 3, 13–14). Toks yra „gyvenimo kelias“, kuriuo pradėjome eiti mūsų krikšto dieną. Suvokdami šios kelionės svarbą šiandien prašome Dievą malonės „be kliūčių skubėti į pažadėtąją laimę“ (PM).
Mūsų kelyje yra sunkumų. Tuomet šaukiame Viešpatį mums padėti: „Manęs nepaliki, Viešpatie, vieno, toli nuo manęs nesitrauk, mano Dieve“ (ĮP). Tačiau mes gerai žinome, jog jis arti. Valandomis, kai einame žvaliau, mielai išpažįstame džiaugsmą dėl jo artumo: „pilna man bus laimė prieš tavo veidą“ (KP 1). Kristaus veidą galima įžiūrėti jo tautos ganytojų, kuriuos jis jai paskyrė, veiduose. Jis gaivina savo tautą ir stiprina duodamas jai Eucharistiją – kelionės maistą (KP 2, KM).