Kristaus paaukojimas
Grabnyčios
Šventė
Įvadas AB; ĮvadasC
Visuotinė malda
Meditacija A; Meditacija B; Meditacija C.
Žvakių šventinimas ir procesija
Paskelbtą valandą susirenkama mažesnėje bažnyčioje arba kitoje tinkamoje vietoje už ribų tos bažnyčios, į kurią bus atliekama procesija. Tikintieji rankose laiko neuždegtas žvakes.
Lietuvoje žmonės su žvakėmis rankose susirenka bažnyčioje. Apeigos atliekamos presbiterijoje, procesija daroma aplink bažnyčią ar jos viduje.
Apsivilkę baltais Mišių drabužiais, ten ateina kunigas ir patarnautojai. Kunigas gali būti su arnotu ar kapa; po procesijos ją pakeis arnotu.
Giedama šis priegiesmis ar kita tinkama giesmė:
Priegiesmis Plg. Iz 35, 4–5
Štai nužengs galybių Viešpats ir apšvies savo tarnus, aleliuja!
Tuo metu visi užsidega žvakes.
Kunigas įprastu būdu pasveikina žmones. Paskui trumpai paragina juos veikliai ir sąmoningai dalyvauti šios dienos iškilmėse, kreipdamasis kad ir tokiais žodžiais:
Broliai seserys! Prieš keturiasdešimt dienų džiaugsmingai šventėme Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo šventę – Kalėdas. Dabar sulaukėme dienos, kada Jėzus buvo paaukotas šventykloje. Atrodė, kad jis tik vykdo įstatymą, o iš tikrųjų atėjo susitikti su savo tikinčiaisiais. Šventosios Dvasios įkvėpti, tuo metu buvo atėję į šventovę senelis Simeonas ir pranašė Ona. Jie pažino tame vaikelyje Viešpatį ir su džiaugsmu jį garsino.
Ir mes dabar, Šventosios Dvasios kviečiami, su žvakėmis rankose atėjome į Dievo namus, norėdami pagerbti Kristų procesija ir susitikti su juo Mišių aukoje. Čia regėsime kukliais sakramentiniais pavidalais prisidengusį tą patį Viešpatį Jėzų, kuris pasaulio pabaigoje ateis su didžia garbe ir galybe.
Žvakių šventinimo malda
Melskimės.
Dieve, visokios šviesos pradžia ir šaltini! Tu šiandien teisiajam Simeonui parodei šviesą visiems žmonėms apšviesti. Pašventink † šias žvakes ir priimk nuolankias maldas žmonių, su žvakėmis rankose susirinkusių tavo vardo pašlovinti. Tegul jie eina dorybių takais ir pasiekia negęstančiąją šviesą. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Arba:
Dieve, tikroji šviesybe, amžinosios šviesos kūrėjau ir skleidėjau! Apšviesk tikinčiųjų širdis skaidriais savo malonės spinduliais. Tegul visi, kurie šiandien bažnyčioje gėrisi žvakių spindesiu, laimingai pasieks tavo garbės šviesą danguje. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Kunigas tylomis pašlaksto žvakes švęstu vandeniu, eidamas per bažnyčią, paskui, jei numatyta, pasmilko. Tuo metu choras gieda Simeono giesmę su priegiesmiu.
Simeono giesmė Lk 2, 29–32
Šviesą visiems žmonėms apšviesti
ir išrinktosios tautos garbę.
Dabar atleidi, Viešpatie, savo tarną,
kaip buvai pažadėjęs, ramybėje.
Nes savo akimis regėjau
pasaulio Išganytoją. –
Kurį tu atsiuntei
visai žmonijai.
Šviesą visiems žmonėms apšviesti
ir išrinktosios tautos garbę. –
Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui,
ir Šventajai Dvasiai.
Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados,
ir per amžius. Amen. –
Procesija
Po to kunigas paima uždegtą žvakę ir pradeda procesiją. Prieš procesiją celebrantas ar tinkamas patarnautojas gali kreiptis į susirinkusius kad ir tokiais žodžiais:
Broliai seserys! Kaip tie šventieji seneliai, kurie anuomet pasitiko Vaikelį Jėzų Jeruzalės šventykloje, ir mes dabar maldingai dalyvaukime procesijoje.
Ženkime džiaugsmingai.
Pasitikti Kristaus.
Procesijos metu choras ir žmonės gieda šią ar kitą giesmę:
Puoškis iškilmei, šventove, pasitik Karalių Kristų!
Atiduok jam vertą šlovę, kad nauja šviesa nušvistų
ne tik skliautai šie aptemę, bet visa užtvintų žemė.
Lyg aušra skaisti Mergelė neša Sūnų tarsi saulę
paaukoti Visagaliui už neklusnųjį pasaulį.
Viešpatie, priimki auką! Žmonės, džiūgaukit sulaukę!
Atpirkimo pasiilgus, laukė žmonija Mesijo,
troško jo per amžius ilgus, žaizdos sielose negijo…
Išsipildė jos troškimas – Atpirkėjas jau užgimęs!
Štai senelis Simeonas Kūdikėlį atpažįsta,
Dievo garbei už malones giesme džiugesio pragysta;
ašarą nubraukia graudžią, prie širdies Vaikelį glaudžia.
„Viešpatie, galiu jau mirti, nes štai gavo mano akys
paregėti ir patirti, ką seniai buvai man sakęs:
kad prieš mirtį dar paguosi, pamatyt Mesiją duosi“.
Atsigręžęs į Mariją, Simeonas pranašavo:
„Motin, skausmo kalaviją, perveriantį širdį tavo,
jau regiu, nes pastatytas daug kam pult ir keltis šitas.
Daugelis, jo nepažinę, jam paruoš kartybių taurę;
tau smigs durklai į krūtinę, kai regėsi kančią žiaurią.
Tu su juo kartu kentėsi ir paklydusių gailėsi“…
Glaudžia veidu ašarotu Motina nekaltą auką,
lyg apginti ją galvotų nuo kančių, kurios jos laukia.
Taip pirmasis kalavijas širdį perveria Marijos.
Vesk pas Kristų mus, Marija, lai šviesa mus jo užlieja,
Mūsų sielų žaizdos gyja, mūsų sąžinės skaidrėja.
Leisk juo sekti, jį pažinti, tau širdies nebegraudinti.
Teateina pažadėta jo taika, pasaulis naujas!
Veltui tenebus išlieta tavo ašaros, jo Kraujas.
Lai su Kristum susijungę sielos atpirktos pradžiunga.
Procesijai baigiantis, giedamas Mišių įžangos priegiesmis. Priėjęs prie altoriaus, kunigas jį pabučiuoja ir, jei numatyta, pasmilko. Paskui eina prie kėdės (nusisiaučia kapą, užsivelka arnotą). Praleidžiamas gailesčio aktas ir maldavimai Kyrie, eleison – Viešpatie, pasigailėk. Giedamas garbės himnas, po to kunigas gieda ar skaito pradžios maldą. Toliau laiko Mišias įprasta tvarka.
MIŠIOS
Įžangos priegiesmis Ps 47, 10–11
Kai būnam, Dieve, tavo šventovėj, atsimenam vis, koks esi maloningas. Tavoji, Dieve, šlovė, kaip ir tavo vardas, pasiekia pakraščius žemės. Tavoji ranka elgias teisingai.
Pradžios malda
Visagali amžinasis Dieve, nuolankiai maldaujame tavo didybę: kaip vienatinis tavo Sūnus, žmogiškąjį kūną priėmęs, šiandien yra paaukotas šventykloje, taip ir mums leisk tyromis širdimis tau pasiaukoti.
Pirmasis skaitinys Mal 3, 1–4
Ateis į savo šventyklą valdovas, kurio jums reikia
Iš pranašo Malachijo knygos.
Viešpats Dievas sako: „Štai siunčiu savo pasiuntinį, ir jis praskins man kelią. Ir greitai ateis į savo šventyklą valdovas, kurio jums reikia, sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate“. „Štai jis ateina!“, – sako galybių Viešpats. „Bet kas gi pakels jo atėjimo dieną? Kas gi ištvers, kai jis pasirodys? Juk jis tarsi lydytojo ugnis, tarsi skalbėjų šarmas. Jis sėsis lydyti ir valyti sidabro: jisai apvalys Levio sūnus, išgrynins juos tartum auksą ir sidabrą. Tuomet jie tinkamai aukos Viešpačiui atnašas. Tuomet maloni bus Viešpačiui Judo ir Jeruzalės auka, kaip senovės dienomis, kaip seniai praėjusiais metais.“
Atliepiamoji psalmė Ps 23, 7–10
Visatos galingasis Viešpats yra garbingas Valdovas.
Atsikelkite, vartai platieji,
atsidarykit, senovinės durys:
garbės Valdovas tegu čia įžengia. –
„Kas tas garbingas Valdovas?“
– „Tai narsusis, galingasis Dievas!
Tai Viešpats, kautynių galiūnas!“ –
Atsikelkite, vartai platieji,
atsidarykit, senovinės durys:
garbės Valdovas tegu čia įžengia. –
„Kas tas galingas Valdovas?“
– „Tai visatos galingasis Viešpats –
tai jis garbingas Valdovas!“ –
Antrasis skaitinys Žyd 2, 14–18
Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius
Iš laiško Žydams.
Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir Jėzus juos prisiėmė, kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties valdžią, tai yra velnią, ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją. Juk iš tiesų jam rūpėjo ne angelai, bet rūpėjo Abraomo palikuonys. Todėl jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis kunigas ir galėtų permaldauti už žmonių nuodėmes. Pats iškentęs bandymus, jis gali padėti tiems, kurie yra bandomi.
Posmelis prieš evangeliją Lk 2, 32
Aleliuja. – Regim šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę. – Aleliuja.
Evangelija Lk 2, 22–40
Mano akys išvydo tavo išgelbėjimą
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką.
Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, Juozapas ir Marija nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: „Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui“, – ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: „Porą purplelių arba du balandžiukus“. Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį tu parengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę“.
[Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.
Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo. Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.]
Atnašų malda
Tebūna tau, Viešpatie, maloni džiūgaujančios Bažnyčios atnaša, nes tu norėjai, kad vienatinis tavo Sūnus, Nekalčiausiasis Avinėlis, būtų paaukotas už pasaulio gyvybę.
Dėkojimo giesmė
Kristaus Paaukojimo paslaptis.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visada tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve. Šventoji Dvasia Simeono lūpomis paskelbė, jog tavo amžinasis Sūnus, šiandien šventykloje paaukotas, bus garbė išrinktajai tautai ir šviesa visai žmonijai. Todėl ir mes, džiaugsmingai pasitikdami Išganytoją, drauge su angelais ir šventaisiais šloviname tave nepaliaujama giesme: Šventas...
Komunijos priegiesmis Lk 2, 30–31
Mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį tu parengei visų tautų akivaizdoje.
Komunijos malda
Viešpatie, tu išpildei Simeono troškimą, nemirti, pirmiau nepaėmus ant rankų Mesijo; šventąja Komunija pagausink mumyse savo malonę ir mus, trokštančius susitikti su Kristumi, nuvesk į dangaus tėvynę, kur jis gyvena ir viešpatauja per amžius.