Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas

 Devintinės


Įvadas

Visuotinė malda

Meditacija

 

Įžangos priegiesmis      Ps 80, 17

Savo tautą Dievas rinktiniais kviečiais valgydina, uolų medumi ją maitina.

Pradžios malda

Dieve, Švenčiausiuoju Sakramentu palikęs mums savo kančios atminimą, išmokyk mus taip garbinti šventąsias tavo Kūno ir Kraujo paslaptis, kad galėtume nuolat naudotis atpirkimo vaisiais. Tu, būdamas Dievas, su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius.

Pirmasis skaitinys     Įst 8, 2–3. 14b–16a

Iš Pakartoto Įstatymo knygos.
Mozė kalbėjo visam Izraeliui: „Atmink, Izraeli, tą visą kelią, kuriuo tave Viešpats, tavo Dievas, per keturiasdešimt metų vedžiojo po dykumą, kad tave nusileisti priverstų ir išbandytų. Jisai gi norėjo matyti, kaip pasielgsi: ar tu laikysies, ar ne, jo įsakymų. Alkiu jis privertė tave nusileisti, paskui valgydino mana, kurios nežinojai, kurios nė tavo tėvai nežinojo. Jisai gi norėjo, kad tu suprastum, jog žmogus yra gyvas ne vien tiktai duona, bet ir kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Viešpaties lūpų. Neužmiršk tad Viešpaties, savo Dievo, kuris tave išvedė iš Egipto, iš vergovės namų; kuris tave vedė per didelę, baisią dykumą, per ugnies gyvates ir skorpionus, per išdžiuvusį, visai bevandenį kraštą; kuris padarė, kad tau iš kiečiausios uolos vanduo ištrykštų; kuris tave dykumoje valgydino mana, kurios tavo tėvai nežinojo“.

Atliepiamoji psalmė     Ps 147, 12–15. 19–20

Šlovink, Jeruzale, Viešpatį.
Arba:
Aleliuja.

Šlovink, Jeruzale, Viešpatį,

savo Dievą garbink, Sione!
Jis tavo vartams skląsčius padarė,
tavo vaikams jis duoda palaimą. –

Tavo riboms teikia ramybę,

sotina tave kviečių derlium.
Jis savo žodį siunčia į žemę, –
sparčiai jo įsakymas skrieja. –

Jokūbo vaikams savo žodį paskelbė,

Izraeliui savo įstatymus ir priesakus davė.
Kitoms tautoms jis to nepadarė,
nė vienai iš jų neapreiškė savo sprendimų. –

Antrasis skaitinys     1 Kor 10, 16–17

Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas
Iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo laiško Korintie­čiams.
Broliai! Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona.

Sekvencija

Neprivaloma, ir giedoti ją galima arba visą ištisai, arba nuo žodžių: † Angelų šlovingą duoną
Nuo saulėtojo Siono iškilmingo himno tonai
šlovina Ganytoją.
Šiandien himnai paslaptingi skelbia duoną nemirtingą,
ypatingos prigimties.
Gyvą duoną, gyvą vyną Jėzus mokiniams dalino,
liepdamas dalint kitiems.
Ir todėl giesmė džiaugsminga, iškilni, giliai prasminga
šviesą pažeria mintims.
Minima diena didžioji, šventės sukaktis šviesioji –
įsteigimas paslapties.
Naujo amžiaus atėjimas, naujo priesako skelbimas
užbaigė senus laikus.
Vietoj atvaizdo – tikrovė, vietoj praeities – naujovė,
tarsi saulė po nakties.
Vakarienėj paslaptingoj Kristaus auką išganingą
įsteigė visiems laikams.
Švęsti duoną, švęsti vyną, skelbti Kristaus atminimą
liepia priesakas kilnus.
Jo galybėje – tikrumas: duona keičiasi į Kūną,
vynas tampa jo Krauju.
Jo žodžiu Bažnyčia tiki – jog nematomi dalykai
iš tiesų gyvi aukoj.
Paslėpta esmė didinga, išorės ženkluos skirtinguos
slypi vienas turinys.
Kraujas – gėrimas slaptingas, Kūnas – maistas nemirtingas, –
visas Kristus abiejuos.
Jis nedalomas ir sveikas, net dalijamas nekeičia
vieneto esmės gilios.
Ima vienas, ima šimtas – Kūno prigimtis nekinta,
pasilieka ta pati.
Tik veikimas jos skirtingas: ji geriesiems palaiminga,
o blogiesiems – pražūtis.
Nuostabus toksai likimas: ir palaima, ir žlugimas
iš šaltinio to paties.
Jis išlieka paplotėly, ir mažiausiam trupinėly, –
visas Kristus, garbe žėrįs, – garbink ir neabejok!
Nieks negali jo pažeisti, ženklo turinio pakeisti,
ženklą galime paliesti, bet esmė nesumažės.
† Angelų šlovingą duoną, mylimiems vaikams malonę
duoda vargšams į kelionę, tik ne pajuokai – piktiems.
Ji – tikrovė tų šešėlių: manos tautai Izraelio,
jų Velykų avinėlio, Izaoko atnašos.
O Ganytojau meilingas, Jėzau, būk mums gailestingas,
Tu ganyk mus, Tu mus ginki, amžiams laime apdalinki,
ten, kur nebebus mirties.
Visažini, visagali, žmogų gelbstintis bedalį,
amžinon puoton pakviesk mus
ir namiškiais padaryk mus
su šventaisiais danguje.

Posmelis prieš evangeliją     Jn 6, 51

Aleliuja. – Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats. – Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. – Aleliuja.

Evangelija     Jn 6, 51–58

Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Jėzus pasakė žydų miniai: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“. Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“.

Atnašų malda

Suteik, Viešpatie, savo Bažnyčiai vienybės ir ramybės dovanų, kurias slaptingai vaizduoja paaukotosios atnašos.

Dėkojimo giesmė

Šv. Eucharistijos vaisiai.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, amžinasis Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Su savo apaštalais valgydamas Paskutinę vakarienę ir norėdamas amžiams palikti išganingą kryžiaus aukos atminimą, jis tau save paaukojo kaip tyriausiąjį Avinėlį, ir tu priėmei tą tobuliausią garbinimo atnašą. Šitos kilnios paslapties valgiu tu savo tikinčiuosius šventini, idant po viena saule gyvenančius žmones apšviestų vienas tikėjimas, jungtų viena meilė. Mes einame prie to nuostabaus Sakramento stalo, kad į dangaus gyventojus tavo malonė mus panašius padarytų. Todėl dangus ir žemė šlovina tave amžinai nauja giesme, o drauge su visa angelų bendruomene ir mes tavo garbei nepaliausime giedoję: Šventas...

Arba:

Kristaus auka ir sakramentas.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, amžinasis Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jisai, tikrasis ir amžinasis Kunigas, įsteigdamas visiems laikams skirtąją Auką, save paaukojo tau kaip mūsų išganymo atnašą ir liepė mums tai daryti jo atminimui. Už mus atiduotas jo Kūnas čia mus peni ir stiprina, dėl mūsų pralietas jo Kraujas – girdo ir skaistina. Todėl mes su angelais ir arkangelais, ir su visa dangaus dvasių bendruomene niekuomet nepaliausime tave garbinę giesme: Šventas...

Komunijos priegiesmis     Jn 6, 56

„Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują, tas pasilieka manyje ir aš jame“, sako Kristus.

Komunijos malda

Duok mums, Viešpatie, danguje džiaugtis amžinu tavo dievystės artumu, kurį vaizduoja dabartinis tavo brangiausiojo Kūno ir Kraujo priėmimas. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.

Procesija

Viskas kaip c metais. Žr. čia.

III sekmadienį po Sekminių grįžtame prie eilinio laiko sek­madienių sekos, kurią nutraukė gavėnia.
2008 m. – 9 eilinis sekmadienis.
2011 m. – 14 eilinis sekmadienis.
2014 m. – 13 eilinis sekmadienis.
2017 ir 2020 m. – 12 eilinis sekmadienis.