Įvadas

Visuotinė malda

Meditacija

Įžangos priegiesmis      Ps 90, 15–16

Kai jis manęs šauksis, aš jį išklausysiu, išgelbėsiu jį ir jam garbę suteiksiu, duosiu jam ilgą amžių.

Pradžios malda

Visagali Dieve, tegul pradėtoji metinė gavėnios atgaila atskleidžia mūsų protui Kristaus išminties gelmes ir padeda elgesiu sekti jo darbais.

Pirmasis skaitinys     Įst 26, 4–10

Išrinktosios tautos tikėjimo išpažinimas
Iš Pakartoto Įstatymo knygos.
Mozė paskelbė visam Izraeliui: „Klausyk, Izraeli! Kai gyvensi šalyje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau atiduoda kaip paveldėjimą, tu pridėsi pintinę pirmųjų visų lauko vaisių. Priėmęs iš tavo rankų pintinę, kunigas ją pastatys prie Viešpaties, tavo Dievo, altoriaus. O tu sukalbėsi Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, išpažinimą: ‘Mano tėvas buvo klajoklis aramėjas. Jisai nukeliavo Egiptan, gyveno tenai kaip ateivis su maža šeimyna ir išaugo į didelę, stiprią ir skaitingą gentį. Egiptiečiai pradėjo mus engti, spausti – užkrovė mums sunkų lažą. Mes šaukėmės Viešpaties, savo tėvų Dievo. Viešpats išgirdo mūsų šauksmą ir išvydo mūsų vargą, sunkaus darbo naštą bei priespaudą. Jis išvedė mus iš Egipto savo tvirta ranka ir iškeltu žastu, įvarydamas siaubą stebuklingais ženklais. Jis atvedė mus į šią vietą, atidavė mums šitą šalį – pienu ir medum plūstančią žemę. Ir štai aš dabar atnašauju pirmavaisius žemės, kurią man atidavei, Viešpatie!’“

Atliepiamoji psalmė     Ps 90, 1–2. 10–15

Viešpatie, sielvarte su manim drauge būki.

Žmogau, kurį Aukščiausias globoja,

kuris gyveni Visagalio pavėsy,
Viešpačiui tarki: „O mano Dieve,
prieglobsti mano, tvirtove, tavim aš viliuosi“. –

Tau neatsitiks nieko pikto,

prie tavo namų neprisiartins jokia nelaimė,
nes angelams Dievas liepia
sergėt kiekvieną tavo gyvenimo žingsnį. –

Nešios tave jie ant rankų,

kad kartais kojos į akmenį neužsigautum.
Angis tu mindžiosi, žalčius, slibiną, liūtą sutrypsi. –

„Kad glaudžias žmogus prie manęs, tai jį išvaduoju,

aš apginu jį, kad jis mano vardą pažįsta.
Kai jis manęs šauksis, aš jį išklausysiu,
sielvarte su juo drauge būsiu,
išgelbėsiu jį ir jam garbę suteiksiu“. –

Antrasis skaitinys     Rom 10, 8–13

Tikinčio Kristų tikėjimo išpažinimas
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams.
Broliai! Ką sako raštas? – „Arti tavęs žodis: jis tavo burnoje ir tavo širdyje“, – tai reiškia mūsų skelbiamą tikėjimo žodį. Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą. Raštas juk sako: „Kiekvienas, kuris jį tiki, neliks sugėdintas“. Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turtingas visiems, kurie jo šaukiasi: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“.

Posmelis prieš evangeliją     Mt 4, 4b

Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.

Evangelija     Lk 4, 1–13

Dvasia Jėzų vedžiojo po dykumą, ir jis buvo gundomas
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką.
Kupinas Šventosios Dvasios, Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą keturiasdešimt dienų, ir jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo labai alkanas. Tuomet velnias jam tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona“. Jėzus jam atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvas ne viena duona!’“ Tada velnias, pavėdėjęs jį aukščiau, viena akimirka parodė jam visas pasaulio karalystes ir tarė: „Duosiu tau visą šių karalysčių valdžią ir didingumą; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju. Taigi, jei, parpuolęs ant žemės, pagarbinsi mane, visa bus tavo“. O Jėzus jam atsakė: „Parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!’“ Dar nusivedė jį velnias į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk nuo čia žemyn, nes parašyta: ‘Jis palieps savo angelams sergėti tave’ ir dar: ‘Jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojų į akmenis’“. Jėzus jam atkirto: „Pasakyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo!“ Visiems gundymams pasibaigus, velnias atsitraukė nuo jo iki laiko.

Atnašų malda

Padėk, Viešpatie, deramai aukoti šias atnašas, kuriomis paminime patį Švenčiausiojo Sakramento įsteigimą.

Dėkojimo giesmė

Kristaus gundymas.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visada ir visur tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Keturiasdešimt dienų neragaudamas žemiško maisto, jis pašventino gavėninį atgailos pasninką. Jis sutriuškino senojo žalčio žabangus ir pamokė mus blogio šak­nis nugalėti, kad kilnia dvasia atšvęstume velykinę paslaptį ir galiausiai pasiektume amžinąsias Velykas. Todėl mes su visais angelais ir šventaisiais šloviname tave nepaliaujama giesme: Šventas...

Komunijos priegiesmis     Mt 4, 4

Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.

Arba:    Ps 90, 4

Tave Viešpats dengs savo plunksnom, po jo sparnais tu slėptis galėsi.

Komunijos malda

Dėkojame, Viešpatie, už dangaus Duoną, kuri gaivina tikėjimą, ugdo viltį ir uždega meilę. Išmokyk mus visada ilgėtis tavęs ir gyventi kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš tavo lūpų.