Įvadas AB; Įvadas C

Meditacija AMeditacija B; Meditacija C

Visuotinė malda

 

Viešpaties įžengimo į Jeruzalę paminėjimas

 

Pirmasis būdas: procesija

Kunigas su patarnautojais ateina į vietą kur susirinkę žmonės.

Priegiesmis     Plg. Mt 21, 9

Osana Dovydo Sūnui! Tau garbė tebus, nes ateini Viešpaties vardu! Tu mūsų Valdovas, osana aukštybėse!

Kreipimasis

Brangūs broliai ir seserys! Nuo gavėnios pradžios atgaila ir artimo meilės darbais rengėme savo širdis Kristaus kančiai ir prisikėlimui minėti. Šiandien kartu su visa Bažnyčia jau pradedame švęsti tą didžią velykinę paslaptį. Šią dieną Jėzus Kristus įžengė į savo miestą – Jeruzalę, kur turės mirti ir prisikels. Su nuoširdžiu tikėjimu minėdami tą išganingą jo atvykimą, ženkime paskui Viešpatį kančios ir kryžiaus keliu, kad, malonės remiami, gautume dalį ir jo prisikėlime bei amžinajame gyvenime.

Melskimės.

Visagali amžinasis Dieve, savo palaiminimu pašventink šitas verbas, o mus visus, džiaugsmingai žengiančius paskui Valdovą Kristų, nuvesk į dangiškąją Jeruzalę, kur jis gyvena ir viešpatauja per amžius.
Amen.

Arba:

Melskimės.
Sustiprink, Dieve, mūsų tikėjimą ir išklausyk maldas; kaip šiandien Kristaus triumfą pažymime žaliomis puokštėmis, taip vienybėje su juo duok mums nešti tau gerų darbų vaisius. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.

Kunigas tylomis pašlaksto verbas paskui pasmilko. Tuo metu choras gieda psalmes su priegiesmiais.

 

Pirmoji psalmė su priegiesmiu    Ps 23, 1–2. 7–10

Jeruzalės vaikučiai su alyvų šakelėmis rankose
pasitiko Viešpatį, šaukdami ir giedodami:
„Osana aukštybėse!“

Viešpaties yra žemė ir visi jos turtai,

pasaulis ir visa, kas jame gyvena.
Juk tai jis žemynus sukūrė virš vandenynų
ir upių srovėmis išvagojo. –

Atsiverkite, didieji vartai,

atsidarykite, nedylančios durys,
kad įeitų garbės Karalius!
„Kas yra tas garbės Karalius?“
„Viešpats didis, galingas,
Viešpats – mūšių laimėtojas“. –

Atsiverkite, didieji vartai,

atsidarykite, nedylančios durys,
kad įeitų garbės Karalius!
„Kas yra tas garbės Karalius?“
– „Galybių Viešpats; jis yra garbės Karalius“! –

Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui,

ir Šventajai Dvasiai,
kaip buvo pradžioje, dabar ir visados,
ir per amžius. Amen. –

Antroji psalmė su priegiesmiu    Ps 46, 2–3. 6–9

Jeruzalės vaikučiai drabužius klojo ant kelio
ir džiaugsmingai šaukė: „Osana Dovydo Sūnui!
Garbė tam, kurs ateina Viešpaties vardu“.

Plokite rankomis, visos žemės tautos,

ir linksmais balsais šlovinkite Dievą!
Nes Viešpats siaubingai didingas,
jis – visos žemės Valdovas. –

Dievui ateinant, visi džiūgauja,

Viešpačiui žengiant, trimitai gaudžia.
Giedokite Dievui, giedokit,
giedokit šiam mūsų Valdovui, giedokit! –

Dievas yra visos žemės Valdovas, –

giedokit jam garbės himną.
Dievas visose tautose viešpatauja,
Dievo šventasis sostas aukštybėse. –

Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui,

ir Šventajai Dvasiai,
kaip buvo pradžioje, dabar ir visados,
ir per amžius. Amen. –

Evangelija A metams   Mt 21, 1–11

Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą.
Kai minia prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, liepdamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis“. Taip turėjo išsipildyti pranašo žodžiai: „Pasakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės, lydimas asilaičio, darbinio gyvulio jauniklio“. Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta. Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus. Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant tako. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: „Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana dangaus aukštybėse!“ Jam įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas jis toksai?“ O minios tvirtino: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto“.

Šlovė tau, Kristau.

Evangelija B Metams   Mk 11, 1–10

Šlovė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Prisiartinus prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du mokinius, tardamas: „Eikite į kaimą, kurį matote, ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite. Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui; jis netrukus jį sugrąžins’“. Nuėję jiedu rado ant kelio asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį. Kai kurie iš ten stovinčių klausė: „Ką jūs darote, kam tą asilaitį atrišate?“ O jie atsakė, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis. Jie atveda asilaitį pas Jėzų, apdengia jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėda ant jo. Daugybė žmonių tiesė ant kelio savo drabužius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose. Priekyje ir iš paskos einantys šaukė: „Šlovė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo karalystei! Osana aukštybėse!“

Arba:     Jn 12, 12–16

Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Gausiai susirinkusi į šventes minia sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę. Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo jo pasitikti, garsiai šaukdami: „Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“ Jėzus gavęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta: „Nebijok, Siono kalno dukra: štai atvyksta tavo karalius, jis joja ant asilaičio!“ Iš pradžių mokiniai šito nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, atsiminė, kad tai buvo apie jį parašyta ir jie buvo jam tai padarę.
Girdėjote Viešpaties žodį.
Šlovė tau, Kristau.

Evangelija C metams     Lk 19, 28–40

Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką.
Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę. Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos, ties vadinamuoju Alyvų kalnu, jis pasiuntė du mokinius ir jiems pasakė: „Eikite į kaimą, kurį štai matote, ir, vos įėję, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite. O jeigu kas paklaustų: ‘Kam jį atrišate?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’“. Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo nurodyta. Atrišant asilaitį, savininkas klausė: „Kam atrišate asilaitį?“ Mokiniai atsakė: „Jo reikia Viešpačiui“. Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus. Jam jojant, žmonės tiesė ant kelio drabužius. Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję. Jie šaukė: „Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu! Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“ Kai kurie fariziejai iš minios jam šaukė: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“ Jis jiems atsakė: „Sakau jums, jei šitie tylės – akmenys šauks!“
Girdėjote Viešpaties žodį.
Šlovė tau, Kristau.

Procesija

Brangūs broliai ir seserys! Kaip anuomet minios sveikino Jėzų Jeruzalėje, taip mes dabar jį pagerbkime, dalyvaudami procesijoje.

Ir užgieda:

Ženkime džiaugsmingai.
Su Kristumi. Amen.

Procesija eina į bažnyčią (arba aplink bažnyčią ar jos viduje).

Himnas Kristui Karaliui

Kristau, tu – garbės Karalius, tu – Aukščiausiojo Sūnus!
Tau – verbų šakelės žalios, tau – Osana, Dieve mūs! –

Kristau, tu – garbės Karalius, tu – Aukščiausiojo Sūnus!

Tau – verbų šakelės žalios, tau – Osana, Dieve mūs!

Išrinktos tautos Karalius, atžala tu jos kilni,

vykdyt dieviškosios valios Viešpaties vardu eini. –

Visata „Garbė tau!“ šaukia. Prie gyventojų dangaus

jungia garbinimo auką ir mari širdis žmogaus. –

„Tebūnie garbė!“ – giedojo tau Jeruzalėj tada,

šakeles po kojom klojo… Mes – sutinkam su malda. –

Pagerbė tave prieš mirtį išrinktos tautos vaikai.

Kad teikeisi mus atpirkti, tau dėkojame karštai. –

Tau patiko širdys tyros. Neatmesk ir mūs giesmės!

Tau garbė, šlovė ir gyrius amžinai tegul skambės! –

Arba:

Jeruzalės liaudis šlovina Kristų,
Izraelio tauta jam šaukia: „Osana!“
Minios su gėlėmis sutinka Mesiją,
drabužius ir palmių šakas kloja ant kelio.
Kristus laimi, Kristus valdo, Kristus viešpatauja!

Vaikučiai šaukia: „Osana,

garbė tam, kuris Viešpaties vardu ateina!“
Jeruzalės mūrai atliepia jų šauksmą,
padangėmis aidi audringas „Osana“.
Kristus laimi, Kristus valdo, Kristus viešpatauja!

Ir mes tave, o Išganytojau,

pasitinkame su verbomis ir giesme:
„Garbė tam, kuris pas mus ateina
kaip Viešpats Atpirkėjas!“
Kristus laimi, Kristus valdo, Kristus viešpatauja!

Per kančią jis veda mus į pergalę,

per mirtį – į naują gyvenimą.
Tautų Karaliui Kristui
skambės šlovė per amžius.
Kristus laimi, Kristus valdo, Kristus viešpatauja!

Responsorija (įžengiant į bažnyčią)

Viešpačiui žengiant į šventąjį miestą, minios skelbė būsimą prisikėlimą. Su palmių šakelėmis rankose šaukė: „Osana aukštybėse!“ – Išgirdę, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę, žmonės išėjo pasitikti. – Su palmių šakelėmis rankose šaukė: „Osana aukštybėse!“

Antrasis būdas: paprastas atėjimas

 

Įžangos priegiesmis      Plg. Ps 23, 910

Šešioms dienoms belikus iki Velykų, Viešpats Jėzus atėjo į Jeruzalės miestą, kur jį pasitiko vaikučiai. Rankose jie laikė palmių šakeles ir skardžiai šaukė: – „Osana aukštybėse! Garbė tau, kad ateini, didžiai gailestingas!“ –
Atsiverkite, didieji vartai, atsidarykite, nedylančios durys, kad įeitų garbės Karalius! „Kas yra tas garbės Karalius?“ – „Galybių Viešpats; jis yra garbės Karalius!“ –
„Osana aukštybėse! Garbė tau, kad ateini, didžiai gailestingas!“

Verbų sekmadienio Mišios

 

Po procesijos arba iškilmingo atėjimo kunigas pradeda Mišias pradžios malda.

Pradžios malda

Visagali amžinasis Dieve, norėdamas duoti žmonijai nusižeminimo pavyzdį, tu leidai mūsų Išganytojui tapti žmogumi ir numirti ant kryžiaus; suteik mums malonę sekti jo kantrybe ir tapti jo prisikėlimo dalininkais. Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Pirmasis skaitinys     Iz 50, 4–7

Nenugręžiau veido nuo tų, kurie mane plūdo: aš žinau, jog nebūsiu sugėdintas
Iš pranašo Izaijo knygos.
Štai ką sako Dievo tarnas: „Viešpats Dievas man davė iškalbų liežuvį, kad aš sugebėčiau meilingu žodžiu stiprinti nuvargusius. Kas rytą jis žadina mano ausis, kad lyg mokinys jo klausyčiaus. Viešpats Dievas atvėrė man ausį. Aš nesigyniau, atgal nesitraukiau. Daviau savo nugarą mušantiems, atkišau savo žandenas raunantiems. Nenugręžiau veido nuo tų, kurie mane plūdo ir spjaudė. Tačiau man padės Viešpats Dievas, todėl aš nebūsiu sugėdintas. Todėl nutaisau savo veidą kaip titnagas kietą; aš žinau, jog nebūsiu sugėdintas“.

Atliepiamoji psalmė     Ps 21, 8–9. 17–20. 23–24

O Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?

Kas mane mato, pašiepia,

vaiposi, kraipydami galvas:
„Viešpačiu pasitikėjo, tegu jis jį gelbi,
tegu išvaduoja, jeigu jį myli!“ –

Apspitęs mane žvėrių pulkas,

nedorėlių aibė aplink mane zuja.
Jie pervėrė mano rankas, mano kojas.
Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. –

Jie drabužius mano dalijas,

meta dėl mano apdaro burtą.
Bet, Viešpatie, tu nuo manęs nesišalink.
Tu, mano pagalba, skubėk man padėti. –

Tavąjį vardą garsinsiu broliams,

maldingų žmonių būryje tave girsiu.
Kurie Viešpaties bijot, teikit jam šlovę!
Garbinkit jį, visa Jokūbo ainija,
bijokite jo, visi Izraelio žmonės! –

Antrasis skaitinys     Fil 2, 6–11

Jis nusižemino, todėl Dievas jį išaukštino
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Filipiečiams.
Kristus Jėzus, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: „Jėzus Kristus yra Viešpats!“

Posmelis prieš evangeliją     Fil 2, 8–9

Dėl mūsų Kristus nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų.

Evangelija A metams; Evangelija B metams; Evangelija C metams.

 

Atnašų malda

Vienatinio tavo Sūnaus kančia, Viešpatie, tepriartina mums tavąjį atlaidumą. Savo darbais mes jo neužsitarnavę, tačiau dėl didingosios kryžiaus Aukos ištiesk mums savo gailestingas rankas.

Dėkojimo giesmė

Kristaus Kančia.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visada ir visur tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jis už nusidėjėlius teikėsi nekaltas kentėti, už nusikaltėlius pasmerktas būti. Jo mirtis nuplovė mūsų kaltybes, o prisikėlimas nupelnė teisumą. Mes dėkojame tau, garbiname didžius tavo darbus ir drauge su angelų chorais giedame: Šventas...

Komunijos priegiesmis     Mt 26, 12

„Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie tavo valia!“ – meldėsi Kristus.

Komunijos malda

Šventąja Komunija pastiprinti, karštai tave, Viešpatie, meldžiame: savo Sūnaus mirtimi įžiebęs viltį pasiekti, ką tikime, jo prisikėlimo galybe nuvesk mus, kur trokštame.

Iškilmingas palaiminimas

Dievas, gailestingasis Tėvas, savo Sūnaus kančia davęs jums pasiaukojimo pavyzdį, tesuteikia malonę taip tarnauti Dievui ir žmonėms, kad būtumėte verti jo palaimos.
Amen.
Teapdovanoja jus amžinuoju gyvenimu Kristus, kuris mirdamas išgelbėjo mus nuo amžinosios mirties.
Amen.
Sekdami jo nuolankumu kančioje, būkite verti garbingai su juo prisikelti.
Amen.
Tepalaimina jus visagalis Dievas – Tėvas, ir Sūnus
ir Šventoji Dvasia.
Amen.


Evangelija    Mt 21, 1–11
Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą.
Kai minia prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, liepdamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis“. Taip turėjo išsipildyti pranašo žodžiai: „Pasakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės, lydimas asilaičio, darbinio gyvulio jauniklio“. Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta. Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus. Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant tako. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: „Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana dangaus aukštybėse!“ Jam įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas jis toksai?“ O minios tvirtino: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto“.