Spausdinti

Meditacija C Kalėdų diena


Liturginiai tekstai

Ką išvydo?

Didi yra malonės galybė, mielieji! Šv. Jonas, žmogus, būdamas trijų uolekčių ūgio, savo mąstymu ir mintimis Žodžio įkandin įžengė į dangų. Tikėjimu pamatė tą, kuris be kančių paliko Tėvo glėbį, Dievą, gimusį iš Dievo. Pamatė su Tėvu ir Sūnumi garbinamą Šventąją Dvasią – vienovėje šlovinamą Trejybę, pasidalijančią į tris asmenis ir suvienytą tos pačios prigimties. Aukščiau už serafus iškilo Evangelistas. Mat šie, bijodami žaibo, dengia savo veidus, o jis, pasikliaudamas Dievo malone, papasakojo apie dieviškąjį gimimą ir būtį.
Įkandin veiksmo iš dangaus vėl nusileidęs į žemę, Evangelistas tarė: „Žodis tapo kūnu“ (Jn 1, 14). Išvydo Dievo slėpinį, nepaliestą jokio pokyčio ir permainos. Išvydo žemėje įsikūnijusį ir nuo dangaus nenutolusį Žodį. Išvydo pagimdžiusią ir skaistybės nesutepusią Mergelę. Išvydo įsčias, platesnes už dangų. Išvydo motiną, neturėjusią vyro ir nepatyrusią gimdymo kančių. Išvydo tą, kuris gimė kaip žmogus. Išvydo kūdikį, kuris dar prieš amžius buvo tobulas žmogus. <...> Išvydo žemėje nukryžiuotą tą, kuris danguje išaukštintas. Išvydo kape gulintį mirusį tą, kuris prikėlė mirusiuosius iš kapo. Išvydo prisikėlusį iš mirusių tą, kuris išpranašavo prisikėlimą. Išvydo nužengusį į pragarus tą, kuris įžengė į dangų. Mat pragarai išspjovė tą, kurį nežiniom buvo nuriję.
Kas gi yra tas, kurį jis išvydo? Kas? Jis yra tas, kuris palenkė dangų ir nužengė (Ps 17, 10), nesukėlęs jokio garso. Tas, kurio nepastebėjo nė aukštybių galybės. Tas, kuris, gimęs iš Mergelės, nepaliko Tėvo sosto. Tas, kuris danguje neturi motinos, bet yra Dievas, gimęs iš Dievo, o žemėje yra iš motinos Mergelės gimęs sūnus, mylįs žmones ir dėl jų pats žmogumi tapęs. Tas, kuris pašventino ir tyras paliko jį priglaudusias įsčias. Tas, kuris palaimino gimdančią gamtą. Tas, kuris paskyrė mergelei gimdyti. Tas, kuriam danguje buvo ankšta, bet neankšta įsčiose, kuris prieš visus amžius sutvėrė amžius, žodžio galia sukūrė pasaulį. Nenusakomas Tėvo Žodis, tokią pat prigimtį kaip ir Gimdytojas turintis Sūnus. Amžinas, neturintis pradžios, bet prisiėmęs buvimo pradžią.

Proklas Konstantinopolietis, † 466

 

Biografija