Meditacija A 10 eilinis
Mato namuose
Evangelijos skaitinys, kuris ką tik nuskambėjo jūsų, mylimieji, ausyse, tarsi ypatingas tarp kitų Viešpaties mus pamokančios išminties žodis atgaivina sielvartaujančią nusidėjėlių sąžinę, ištiesina glembančią sielą, pašalina bailumo ir nepasitikėjimo šiurpą ir nevilčiai pasidavusią širdį pakylėja į viršų, kad ši įgautų nuodėmių dovanojimo viltį. Nes išties, kas gi gali nusivilti dėl gausybės savo nuodėmių, kad ir kokios didelės jos būtų, girdėdamas, jog palaimintasis Matas, parsidavėliškai vaikęsis neteisėto pelno iš rinkliavos, ne vien tik yra nelauktai pašaukiamas, bet dar ir jam pavedamos dvi ypatingos dangiškosios kurijos tarnystės? Iš tikrųjų jis ir apaštalų tarybos viršūnę pasiekė, ir gavo privilegiją tarp šventų evangelistų būti pirmuoju.
Taip ir nutiko, kaip dabar pateikė evangelijos pasakojimas, jog Jėzui sėdint už stalo Mato namuose atėjo daugelis muitininkų ir nusidėjėlių ir sėdosi drauge prie stalo su Jėzumi bei jo mokiniais (plg. Mt 9, 10). Kam sąžinės graužatis dėl padarytų nuodėmių galėjo trukdyti prisiartinti prie Išganytojo, tuos intymi Mato ir Viešpaties bičiulystė skatino prieiti. Ir regėdami muitininką artinantis prie maloningumo šaltinio, patys, įgavę džiaugsmingos drąsos, jau daugiau nebedvejoja, ar eiti prie paties viešai atidengto šaltinio drauge su kitais nusidėjėliais.
O apie šį neįtikėtiną amžinojo šaltinio viešą atskleidimą per pranašą yra sakoma: „Tą dieną Dovydo namams ir visiems Jeruzalės gyventojams bus atviras šaltinis nuodėmei ir nešvarumui nuvalyti“ (Zch 13, 1). Slaptas šaltinis, aišku, yra Tėvo Viengimis – neregimasis Dievas, o atviras šaltinis tikrai yra tas pats įsikūnijęs Dievas. Šis atviras šaltinis pagrįstai vadinamas „Dovydo namai“, kadangi tikrai mūsų Išganytojas pas mus atėjo iš Dovydo palikuonių. Taigi šį gailestingumo šaltinį, o fariziejiškoji puikybe! tu ketini užkimšti, išdidžiai pakelta galva ketindama užkirsti kelią prieiti trokštantiems ir nuo kaitros kenčiantiems. Pranašo Izaijo lūpomis tau buvo žadama šį troškulį numalšinti, kai sakoma: „Apipilsiu vandeniu ištroškusią žemę, srovėmis sausumą palaistysiu; išliesiu savo dvasią ant tavo palikuonių ir savo palaiminimą ant tavųjų vaikų. Jie sužels it žolė, kaip gluosniai paupiuose“ (Iz 44, 3–4). Ir dar kartą tai tau buvo žadama šiais kitoje vietoje ištartais žodžiais: „būsi tu nelyginant laistomas sodas, kaip niekad neišsenkantis šaltinis“ (Iz 58, 11).
Šv. Petras Damianas, † 1072
Biografija