Spausdinti

Įvadas BC Eilinis 10


Liturginiai tekstai B
Liturginiai tekstai C

Krikščionių sambūris šiandien kreipiasi į Dievą pagarbia meilės ir pasitikėjimo malda: „Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano“ (ĮP). „Myliu tave, Viešpatie, mano tvirtove, mano Dieve“ (Ps 17 (18), 2–3; KP a). Šis Dievas, „visokio gėrio šaltinis“ (PM), kuriam išpažįstame savo tikėjimą, mums apreiškė giliausią savo esybę, jis yra Meilė (KP b). Šventasis Jonas gali mums tai tvirtinti, nes jis tai patyrė Jėzuje Kristuje. Savo rankomis liesdamas gyvenimo Žodį (1 Jn 1, 1), jis lietė Dievą – Meilę. Mes Dievą – Meilę taip pat galime atrasti tik per Jėzaus asmenį ir pažinę išgelbėjimo jo vardu slėpinį.
Išganymo Jėzuje Kristuje (2 Tim 2, 10) skelbimas pripildo Žodžio liturgiją taip, kaip Viešpats pripildo Aukos liturgiją savo asmeninio buvimo. Dėl to dažna dėkojimo giesmės tema – slėpinys Žmogaus – Dievo, pasinaudojusio mūsų mirtingumu, kad „iš mirties vergijos mus išvaduotų per naująjį žmogų – mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“ (3 SDG) ir padarytų, jog marus mūsų gyvenimas taptų perėjimu į išganymą. Šio perėjimo metu, kai ne visada lengva „teisingai mąstyti“ ir „eiti doros keliu“ (PM), Kristus atsiduoda mums, kad „vestų teisingu keliu“ (KM) ir „padidintų mūsų meilę“ (AM).