Liturginiai tekstai B eilinis 32
Įžangos priegiesmis Ps 87, 3
Mano malda, Viešpatie, pas tave tenueina, pakreipk savo ausį į mano graudųjį šauksmą.
Pradžios malda
Visagali gailestingasis Dieve, teikis pašalinti kliūtis iš mūsų išganymo kelio, kad galėtume visas kūno ir sielos jėgas laisvai atiduoti tavo tarnybai.
Pirmasis skaitinys 1 Kar 17, 10–16
Miltų puodynė neišseko, aliejaus ąsotis neištuštėjo
Iš pirmosios Karalių knygos.
Elijas susiruošė ir iškeliavo į Sareptą. Atėjęs prie miesto vartų, sutiko renkančią malkas našlę. Ją jis paprašė: „Atnešk man inde truputį vandens atsigerti“. Jai einant atnešti, jis šūktelėjo jai iš paskos: „Atnešk man taipogi ir kąsnį duonos!“ Tačiau ta atsiliepė: „Kaip gyvas yra Viešpats, tavo Dievas, aš nieko daugiau neturiu, tik saują miltų puodynėje ir truputį aliejaus ąsotyje. Čia aš pasirenku keletą medgalių, paskui eisiu namo paruošti šio to sau pačiai ir sūnui. Dar šito mudu pavalgysime, o paskui turėsime mirti“. Elijas jai tarė: „Nesirūpink! Eik namo ir daryk, kaip sakei. Tik pirma pagamink nedidelį paplotį ir išnešk jį man! Paskui tu galėsi paruošti šio to sau pačiai ir sūnui; nes štai ką sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Miltų puodynė neištuštės, ir aliejaus ąsotis neišseks iki tos dienos, kada Viešpats vėl atsiųs lietų ant žemės paviršiaus’“. Jinai nuėjo ir padarė taip, kaip buvo pasakęs Elijas. Ir daugel dienų ji su juo ir sūnumi turėjo ko valgyti. Miltų puodynė neištuštėjo, ir aliejaus ąsotis neišseko, kaip Viešpats buvo žadėjęs per Eliją.
Atliepiamoji psalmė Ps 145, 7–10
Mano siela, Viešpatį garbink.
Arba:
Aleliuja.
Amžiais jis laikos teisybės,
gina reikmes nekaltų prispaustųjų,alkaniems parūpina duonos.
Kalinius iš pančių Viešpats vaduoja. –
Akliesiems šviesą Viešpats grąžina,
klumpantiems padeda Viešpats vėl atsistoti,myli Viešpats žmones teisingus.
Viešpats sergi svetimšalio žingsnį. –
Našlaitį, našlę globoja,
o nedoriesiems užkerta kelią.Viešpats yra amžių Valdovas, –
jis tavo Dievas, Sione!
Jis kartų kartoms viešpatauja. –
Antrasis skaitinys Žyd 9, 24–28
Kristus, vieną kartą yra paaukotas, kad atsilygintų už visų nuodėmes
Iš laiško Žydams.
Kristus įžengė ne į rankų darbo šventyklą – tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad nuo dabar mus užtartų, stovėdamas prieš Dievo veidą. Ir įžengė ne tam, kad pakartotinai atnašautų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į šventovę su svetimu krauju, – tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo pasaulio sutvėrimo. Bet dabar jis vieną kartą visiems laikams pasirodė amžių pabaigoje, kad savo auka sunaikintų nuodėmę. Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą, taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad atsilygintų už visų nuodėmes, antrą kartą pasirodys ne dėl nuodėmių, bet jo laukiančiųjų išganymui.
Posmelis prieš evangeliją Mt 5, 3
Aleliuja. – Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė. – Aleliuja.
Evangelija Mk 12, 38–44
Ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų.
[Mokydamas Jėzus kalbėjo miniai: „Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmąsias kėdes sinagogose ir pirmąsias vietas vaišėse. Jie suryja našlių namus, dangstydamiesi ilga malda. Jų laukia itin griežtas teismas“.] Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į atnašų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius“.