Spausdinti

Žodžio liturgija

Žodžio liturgija

Sėdima

Pirmasis skaitinys

Žr. šios dienos Mišių tekstą.
Skaitinys baigiamas šiais žodžiais:
Tai Dievo žodis.
Dėkojame Dievui.

Atliepiamoji psalmė

Psalmininkas ar vienas iš giesmininkų gieda ar skaito psalmę, o žmonės kartoja priegiesmį.
Žr. šios dienos Mišių tekstą.

Antrasis skaitinys

Žr. šios dienos Mišių tekstą.
Skaitinys baigiamas šiais žodžiais:

Tai Dievo žodis.
Dėkojame Dievui.
Stovima

Posmelis prieš evangeliją

Žr. šios dienos Mišių tekstą.

Evangelija

Jei numatyta smilkyti, kunigas įberia į smilkytuvą smilkalų. Skaitysiantis evangeliją diakonas, pasilenkęs prieš kunigą, pusbalsiu prašo palaiminimo:
Tėve, palaimink mane.
Kunigas pusbalsiu taria:
Teatveria Viešpats tavo širdį ir lūpas, kad vertai skelbtum jo šventąją Evangeliją – vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus,  ir Šventosios Dvasios.
Diakonas atsako:
Amen.
Jei diakono nėra, kunigas, nusilenkęs prieš altorių, tyliai sukalba:
Visagali Dieve, nuvalyk mano širdį ir lūpas, kad vertai skelbčiau tavo šventąją Evangeliją.
Diakonas arba kunigas, lydimas patarnautojų su žvakėmis, o jei numatyta smilkyti, ir su smilkytuvu, įlipa į sakyklą ir taria:
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal ***.
Tai sakydamas, nykščiu daro kryželius – po vieną ant knygos, savo kaktos, lūpų ir krūtinės. Žmonės atsako:
Garbė tau, Viešpatie!
Diakonas arba kunigas pasmilko knygą, jeigu tai numatyta, ir garsiai skaito arba gieda evangeliją.
Žr. šios dienos Mišių tekstą.
Po Evangelijos:
Girdėjote Viešpaties žodį.
Šlovė tau, Kristau!
Kunigas tyliai sukalba:
Evangelijos žodžiai tenaikina mūsų klaidas.
Sėdima

Pamokslas

Stovima

Tikėjimo išpažinimas

Sekmadieniais ir iškilmių dienomis po pamokslo atliekamas tikėjimo išpažinimas. Kunigas paskelbia:
Giedame (kalbame) iškilmingąjį tikėjimo išpažinimą.
Tikiu (į) vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.
Tikiu (į) vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta.
Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. (Visi nusilenkia). Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi (atsitiesia).
Valdant Poncijui Pilotui, jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas.
Kaip Šventajame Rašte išpranašauta, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius.
Tikiu (į) Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus.
Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.
Arba:
Giedame (kalbame) kasdienį tikėjimo išpažinimą.
Tikiu (į) Dievą, Tėvą visagalį,
dangaus ir žemės Sutvėrėją;
ir (į) Jėzų Kristų,
vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį (visi nusilenkia),
kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,
gimė iš Mergelės Marijos (atsitiesia);
kentėjo prie Poncijaus Piloto,
buvo prikaltas prie kryžiaus,
numiręs ir palaidotas;
nužengė į pragarus;
trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių;
įžengė į dangų,
sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,
iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu (į) Šventąją Dvasią,
šventąją visuotinę Bažnyčią,
šventųjų bendravimą,
nuodėmių atleidimą,
kūno iš numirusių prisikėlimą
ir amžinąjį gyvenimą. Amen.

Visuotinė malda