Biografijos M
Maceina Antanas (1908–1987)
Žymus katalikų filosofas Antanas Maceina gimė 1908 m. Marijampolės apskrityje. Du kartus įstojo į kunigų seminariją, tačiau kunigu taip ir netapo. Jau gilioje senatvėje rašė: „Netapsi tuo, kuo norėjai, o tapsi tuo, kuo net negalvojai“. 1932–1935 m. studijavo Vakarų universitetuose filosofiją ir pedagogiką. Dėstė Kauno universitete. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Buvo Freiburgo ir Miunsterio universitetų profesorius. Mirė 1987 m. sausio 27 d. – savo 79 metų sukakties dieną. Antanas Maceina, kurio kūrybą labiausiai pamėgo į krikščioniškas vertybes besiorientuojantys inteligentai, 15 metų tėvynėje ir apie 40 metų išeivijoje puoselėjo katalikų filosofinę mintį gyvu žodžiu ir raštais. Meditacija A Kristus Karalius; Meditacija C 11 09.Makarijus (Pseudo)
Ilgą laiką šventajam Makarijui Didžiajam, vienuoliui egiptiečiui, mirusiam 390 m., buvo priskiriamos kalbos ir homilijos, parašytos graikiškai IV a. antrojoje pusėje. Dabar manoma, kad autorius gyveno Sirijos šiaurėje, Antijochijos įtakos zonoje. Jis buvo veikiamas Origeno ir ypač didžiųjų Kapadokijos dvasinių mokytojų – šv. Bazilijaus Didžiojo ir šv. Grigaliaus Nysiečio. Už bendruomenę atsakingas vienuolis Pseudo Makarijus atsiskleidė kaip įtakingas dvasinis mokytojas, ypač savo mokymu apie dvasinę kovą ir maldą.
Maksimas Išpažinėjas (apie 580–662)
Gimęs apie 580 m. Konstantinopolyje (dabar Istambulas, Turkija), o miręs 662 m. tremtyje Kaukaze, šv. Maksimas buvo pramintas Išpažinėju, tvirtai pasipriešinęs monoteletų (Kristaus vienos valios skelbėjų) teologinei srovei, neigusiai žmogišką Kristaus valią. Dėl minties, įkvėptos Grigaliaus Nazianziečio ir Dionizo Areopagito, jėgos ir aiškumo jis yra vienas griežčiausių krikščioniškos senovės teologų. Jo meditacijos centre yra Įsikūnijusio Žodžio slėpinys, kuriame jis kontempliuoja dieviškos ir žmogiškos prigimčių harmoniją Kristaus asmenyje. Meditacija A Gavėnios 2; Meditacija B Kūčių vakaras; Meditacija C Velykų 5.
Maksimas Turinietis (apie 380–470)
Šv. Maksimas Turinietis, drauge su šv. Augustinu, yra vienas senųjų lotynų Tėvų, palikęs mums gražiausius pamokslų rinkinius. Pažįstame jį beveik vien iš jo raštų ir retorikos veikalų. Jie mums atskleidžia valią vyskupo, karštai kovojusio už tikėjimo grynumą ir besirūpinusio savo tikinčiųjų dvasine pažanga. Jo galinga ir paprasta iškalba buvo įkvėpta ganytojiško uolumo, pastangų parodyti visame Šventajame Rašte esantį Kristų. Meditacija A Švč. Jėzaus Širdis.Margarita Marija Alakok (Marguerite-Marie Alacoque, 1647–1690)
1671 m. šv. Margarita Marija įstoja į Parė le Monjal (Paray-le-Monial, Prancūzija) vizitiečių vienuolyną. Ji buvo apdovanota ypatingos maldos būsenomis ir gausiomis Viešpaties apsireiškimo malonėmis. Bet per 19 metų jai teko patirti ir daug fizinių bei moralinių kančių, nužymėjusių jos dvasinės raidos kelią. Kristus per apsireiškimus jai išsakė savo pageidavimus žmonėms, kad jie įsteigtų ypatingą Jo širdies kultą. Kristaus Širdies patikėtinė šv. Margarita Marija tapo Jo valios skelbėja ir apaštale. Meditacija B eilinis 19.Mechtilda (1241–1298)
Dar visai jaunutė šv. Mechtilda įstojo į cistersų globojamą vienuolyną Tiuringijoje, paskui persikėlė į Helftos vietovę Saksonijoje. Ten vienuolyno abatė jai patikėjo giedojimo mokyklas ir jaunų vienuolių auklėjimą. Būtent ji ugdė šv. Gertrūdą ir tapo jos patikėtine. Mechtilda buvo nepaprastai išsilavinusi ir pamaldi, tapo nusižeminimo pavyzdžiu. 1291 m. sunkiai susirgusi liepė užrašyti savo regėjimus, kurie buvo sudėti į „Ypatingos malonės knygą“. Visa ši knyga, liturgija praturtintos kontempliacijos vaisius, yra ištisai paskirta įsikūnijusiam Žodžiui. Šv. Mechtilda joje daugiausia plėtoja Eucharistijos ir Švenčiausios Jėzaus Širdies garbinimo temą. Meditacija B Kalėdų rytas.Meningas Henrikas Edvardas (Henry Edward Manning, 1808–1892)
Šis anglikonų bažnyčios rektorius pamažu tolo nuo savo Bažnyčios ir 1851 m. priėmė katalikų tikėjimą, paskui buvo įšventintas kunigu. Buvo veiklus ir energingas. 1865 m. paskirtas Vestminsterio vyskupu, vėliau kardinolu. Vatikano I Susirinkime atkakliai gynė popiežiaus pirmumo ir neklystamumo doktriną. Pasižymėjo aktyvia socialine veikla. Meditacija B Švč. Trejybė.Meri del Valis, Rafaelis (Raphael Merry del Val, 1865–1930)
Gimė Londone ispanų aristokratų šeimoje. 1903 m. buvo įšventintas kunigu. Naujas popiežius Pijus X paskyrė Meri del Valį Vatikano valstybės sekretoriumi ir kardinolu. Jis liko popiežiaus bendradarbiu iki pontifikato pabaigos. Po to toliau svariai prisidėjo prie Bažnyčios valdymo, sykiu pašvęsdamas daug laiko kunigo tarnystei. Giliai religingas ir nenuilstantis darbininkas, visiškai atsidavęs Šventajam Sostui, stengėsi apsaugoti Bažnyčios mokymą nuo bet kokių kompromisų su liberalizmu. Meditacija C eilinis 22.
Mertonas Tomas (1915–1968)
Gimęs 1915 m. Prancūzijoje, amerikietės motinos ir naujazelandiečio tėvo sūnus Tomas Mertonas daugiausia studijavo Europoje. Vis dėlto literatūros studijas baigė Niujorke, Kolumbijos universitete, kur 1938 m. atsivertė į katalikybę. Kurį laiką dėstęs Šv. Bonaventūro pranciškonų kolegijoje, 1941 m. įstojo į Getsemanės cistersų abatiją. Nuo tada įvairių sričių raštais (grynai dvasinio pobūdžio, literatūriniais ar socialinės tematikos veikalais) jis liudys per Kristų išgyventą Dievo patyrimą kaip dvasinio gyvenimo visumą. Tomas Mertonas mirė kaip Dievo ieškotojas, dalyvaudamas Azijos vienuolių susitikime Bankoke, 1968 m. gruodį. Meditacija A eilinis 6; Meditacija B eilinis 10.