Spausdinti

Meditacija C Eilinis 15

 

Liturginiai tekstai

 

Visa širdimi

 

Kas galėtų paneigti, kad žmogaus sielai būdingas tam tikras prigimtinis grožis ir tobulumas? Be abejo, ji ne veltui giriama už tai, kiek jo turi, ir teisėtai peikiama už tai, kiek jo stokoja.
Taigi su Dievo pagalba pasvarstyk, kiek to grožio ir tobulumo trūksta tavo sielai, ir nesiliauk jos už tai peikti.
Kas gi tad yra prigimtinis sielos grožis? Atsidavimas Dievui. Ir kiek? „Visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ (Lk 10, 27). Be to, tam pačiam grožiui priklauso gerumas artimui. Kiek? Iki mirties.
Jeigu toks nebūsi, kam nuo to [bus] žala? Dievui – tikrai jokios, artimui gal šiokia tokia, o tau, be jokių abejonių, pati didžiausia. Juk netekti įgimto grožio ir tobulumo negali nebūti kenksminga. Jeigu rožė netektų raudonio, lelija – gardaus kvapo, tai aš, panašių malonumų mėgėjas, atrodysiu patyręs šiokią tokią žalą; tačiau kur kas didesnę ir pavojingesnę patirs anos, t. y. rožė ir lelija, praradusios prigimtinį joms būdingą grožį.
Mąstančiojo kūrinio tikrasis tobulumas yra kiek­vieną dalyką vertinti tiek, kiek jį dera vertinti. O vertinti dera pagal vertę. Klaidinga yra [dalyką] vertinti daugiau ar mažiau, nei [jis] vertas.
Toliau: kiekvienas dalykas iš prigimties yra arba aukštesnis, arba lygus, arba žemesnis už mąstantį kūrinį. Aukštesnis – Dievas, lygus – artimas, žemesni – kiti.
Taigi Dievą privalu vertinti tiek, kiek dera jį vertinti. O dera vertinti pagal tai, koks jis yra. O vertinti pagal tai, koks jis yra, neįmanoma nepažinus, koks jis yra. Tačiau tobulai pažinti, koks jis yra, gali tik jis pats. Juk kiek jo būtis pranoksta mūsiškę, tiek mūsiškį [žinojimą] pranoksta jo paties savęs pažinimas. Kaip palyginti su jo būtimi mūsiškė yra nieko verta, taip ir mūsiškis žinojimas, palyginti su jo paties savęs pažinimu, tėra aklumas ir neišmanymas. Vienintelis jo paties savęs pažinimas yra tobulas ir jam prilygstantis. Todėl Viešpats [sako]: „Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus“ (Mt 11, 27).
Vadinasi, kaip tobulas esti vien jo paties savęs pažinimas, taip pat vien jo paties meilė sau visiškai jam prilygsta ir yra jam lygi. Juk tik jis, kuris tobulai save pažįsta, tobulai myli save tokį, koks yra.

Gvigonas I, † 1136

Biografija