Spausdinti

Įvadas BC Eilinis 17

 

Liturginiai tekstai B

Liturginiai tekstai C

Šį sekmadienį Viešpats Dievas mus visus suburia „duodamas savo namus“ (ĮP).
Ateiname pagarbinti jo „jo šventojoje buveinėje“, sambūryje, kuriam gyvybę teikia jame esantis Kristus. Atėję taip pat atsigaivinsime klausydami jo žodžio ir priimdami „Jėzaus Kristaus meilės dovaną“ kaip „jo kančios amžinąjį atminimą“ (KM) – Švč. Sakramentą. Šios dienos šv. Mišios labai susijusios su mūsų kasdieniu gyvenimu.
Krikščionis patiria didelę paguodą, kai pasijunta esąs Dievo, be kurio „nėra nieko tvirta ir nieko šventa“ (PM), rankose. Šiandien ateiname melsti Dievą „būti mums kantriu ir gailestingu“ ir prašyti malonės deramai „naudojantis laikinomis gėrybėmis, vis kelti akis į amžinąsias“ (PM). Tai yra paslapties, – kaip siekiant amžinųjų dalykų naudotis laikinaisiais, – raktas. Žemiškieji dalykai nėra nuvertinami, bet objektyviai suvokiama vertybių hierarchija remiantis palaiminimais, primenamais Komunijos priegiesmyje (KP 2). Mūsų malda jau išklausoma švenčiant Eucharistiją, kuri „pašventina mūsų kasdienį gyvenimą ir veda mus į amžinąjį džiaugsmą“ (AM).