Liturginiai tekstai C 11 02 III
Mirusiųjų diena
Vėlinės
III Mišios
Įžangos priegiesmis Plg. Rom 8, 11
Dievas, prikėlęs iš numirusių Jėzų Kristų, savo Dvasia, gyvenančia mumyse, atgaivins ir mūsų mirtinguosius kūnus.Pradžios malda
Dieve, priėmęs į dangų mirties Nugalėtoją – savo vienatinį Sūnų, leisk mirusiems tikintiesiems dalyvauti jo pergalėje ir amžinai regėti tave – savo Kūrėją ir Atpirkėją.Pirmasis skaitinys (1) Job 19, 1. 23–27a
Žinau, kad gyvena Atpirkėjas manasisIš Jobo knygos.
Jobas kalbėjo: „Kad kas ėmęs mano žodžius užrašytų, knygosna įtrauktų! Kad kas geležim juos įrėžtų į uolą, ant skardos švininės įraižytų amžiams! Žinau, kad gyvena Atpirkėjas manasis: jis paskutiniuoju pakils viršum dulkių! Kai aš nubusiu, jis aprengs mane, ir savo kūne aš Dievą regėsiu. Tada jį išvysiu – aš pats į jį žvelgsiu; jis mano akims nebebus svetimas“.
Atliepiamoji psalmė Ps 26, 1. 4. 7 ir 8b. 9a. 13–14;
Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrįtoje šalyje, kur gyvybė.
Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano:
ko man bijotis?Viešpats gina mano gyvybę:
ko man drebėti? –
Labiausiai iš Viešpaties trokštu, to vieno prašau, –
kad Viešpaties būste gyvenčiauvisas savo būvio dienas,
kad patirčiau Viešpaties palankumą,
kad jojo šventovę lankyčiau. –
Tu, Dieve, išgirsk mano balso šaukimą,
būk man maloningas, mane išklausyki.Tavo, Viešpatie, veido aš ieškau.
Nuo manęs savo veido neslėpki. –
Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį
toje šalyje, kur gyvybė.Tu Viešpaties lauki ir vyriškai elkis,
turėk tvirtą širdį, Viešpačiu remkis! –
Antrasis skaitinys (20) 2 Kor 4, 13–5, 1
Regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžiniIš šventojo apaštalo Pauliaus antrojo laiško Korintiečiams.
Broliai! Mes žinome, kad tasai, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels su Jėzumi ir pastatys kartu su jumis. O visa tai – dėl jūsų, kad malonė apimtų daugelį ir pagausintų dėkojimą Dievo garbei. Todėl mes nenuleidžiame rankų. Priešingai: jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina. O lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa pranokstančią amžinąją garbę. Mes gi nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini. Mes žinome, kad, mūsų žemiškosios padangtės būstui suirus, mūsų laukia Dievo būstinė, ne rankomis statyti amžinieji namai danguje.
Posmelis prieš evangeliją (30) Mt 25, 34
Aleliuja. – Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, – sako Viešpats, – paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! – Aleliuja.Evangelija Mt 25, 31–46
Ateikite, mano Tėvo palaimintiejiPasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą.
Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje; ožius – kairėje.
Ir tars karalius, stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane’. Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’.
Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas – neaprengėte, ligonis ir kalinys – ir jūs manęs neaplankėte’. Tuomet jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną, ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’ Tuomet jis pasakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte’. Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“.