Spausdinti

Liturginiai tekstai A 3 Gavėnios sekmadienis


Visuotinė malda

Meditacija

Įžangos priegiesmis      Ps 24, 15–16

Visuomet mano akys į Viešpatį krypsta: jis mano kojas išpainios iš pinklių. Pažvelk į mane, manęs pagailėki, manęs – vienišo, skurdžiaus.

Arba:     Ez 36, 23–26

Viešpats byloja: „Kai pasirodysite verti manęs šventumu, surinksiu jus iš visos žemės, išliesiu ant jūsų tyro vandens. Bus jums nuplautos visos kaltybės, ir aš duosiu jums naują dvasią“.

Pradžios malda

Dieve, gailestingumo ir gerumo šaltini, liepęs pasninkais, maldomis ir gerais darbais gydyti sužeistas sielas, maloniai pažvelk į mus, išpažįstančius savo kaltumą, ir nuimk naštas, kurios slegia mūsų sąžines.

Pirmasis skaitinys     Iš 17, 3–7

Duok mums vandens atsigerti
Iš Išėjimo knygos.
Tauta ištroško vandens ir niurnėjo ant Mozės. Jie priekaištavo: „Kurių gi galų čia mus atvedei iš Egipto? Ar tam, kad troškuliu numarintumei mus, mūsų vaikus ir gyvulius?“ Ir Mozė šaukėsi Viešpaties: „Ką man daryti su šita tauta? Nedaug betrūksta, kad jie akmenimis mane užmuštų“. Ir Viešpats atsiliepė Mozei: „Pereik per tautą ir pasiimk su savim keletą Izraelio seniūnų; taipogi paimk rankon lazdą, kuria tu sudavei Nilui, ir leiskis kelionėn! Tenai ant uolos prie Horebo aš priešais tave atsistosiu. Tada tu suduosi per uolą. Iš jos ištrykš vanduo, ir tauta galės atsigerti“. Mozė taip ir padarė Izraelio seniūnų akivaizdoje. Tą vietą jis pavadino Masa ir Meriba – Bandymu ir Ginču, nes ten izraelitai buvo pradėję ginčą ir bandė Viešpatį, sakydami: „Yra Viešpats su mumis, ar nėra?“

Atliepiamoji psalmė     Ps 94, 1–2. 6–9

Išgirskite šiandien, ką Viešpats byloja:
„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“.

Ateikite, linksmai šlovinkim Viešpatį.

Šaukim iš džiaugsmo, nes jis mūs tvirtovė.
Su padėka jo akivaizdon eikim,
jam giesmes džiugesio pinkim. –

Eikime, pulkime žemėn prieš Dievą,

prieš Viešpatį klaupkim, kuris mus sutvėrė,
Jis mūsų Dievas, o mes jo ganoma liaudis,
jo rankų globojamos avys. –

O, kad išgirstumėt šiandien, ką jis jums byloja:

„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės,
kaip anuomet prie Meribos,
kaip tyruose Masos dieną,
kur jūsų senoliai įžūliai mane bandė,
nors stebuklus mano matė!“ –

Antrasis skaitinys     Rom 5, 1–2. 5–8

Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams.
Broliai! Nuteisinti tikėjimu, mes gyvename taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi. O viltis neapgauna, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota. Mums dar tebesant silpniems, Kristus savo metu numirė už bedievius. Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi numirti už geradarį. O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai mes tebebuvome nusidėjėliai.

Posmelis prieš evangeliją     Jn 4, 42. 15

Viešpatie, tu iš tiesų esi pasaulio Išganytojas: duok man gyvojo vandens, kad aš nebetrokščiau.

Evangelija     Jn 4, 5–15. (16–19a). 19b–26. (27–38). 39–42

Versmė vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Jėzus užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą. Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“. (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto). Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais). Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, rasi pati būtum jį prašiusi, ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“ Moteris atsiliepė: „Viešpatie, betgi tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai“. Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. O kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“. Tuomet moteris sušuko: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai“.
[Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia“. Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, nes jau esi turėjusi penkis vyrus, ir dabartinis anaiptol ne tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“. Nustebo moteris:]
„Aš matau, Viešpatie, jog esi pranašas. Mūsų tėvai garbindavo Dievą ant šito kalno, o jūs tvirtinate, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia jį garbinti“. Jėzus atsakė: „Moterie, tikėk manimi, jog ateis valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje. Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išganymas ateina iš žydų. Bet ateis valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško. Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“. Moteris jam sako: „Aš žinau, jog netrukus ateis Mesijas – tai yra Dievo Pateptasis. Atėjęs jis mums viską paskelbs“. Jėzus jai taria: „Tai aš, kuris su tavimi kalbu!“
[Tuo metu sugrįžo jo mokiniai ir nusistebėjo, kad jis šnekučiuoja su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“ O moteris, pamiršusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms: „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik jis nebus Mesijas?!“ Ir žmonės iš miesto ėjo pas jį. Tuo tarpu mokiniai ėmė raginti: „Rabi, pasistiprink!“ O jis atsiliepė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“. Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė jam valgyti?“ Bet Jėzus tarė: „Mano maistas – vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą. Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus – jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai. Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renkasi vaisių amžinajam gyvenimui, kad lygiai džiaugtųsi sėjėjas ir pjovėjas. Teisingai priežodis sako: ‘Vienas pasėja, kitas nupjauna’. Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą“.]
Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“. Atėję samariečiai prašė jį pasilikti pas juos, ir jis ten pasiliko dvi dienas. Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl jo pamokslų. O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“.

Atnašų malda

Šia Auka permaldautas, Viešpatie, atleisk mums nuodėmes ir išmokyk mus dovanoti savo kaltininkams.

Dėkojimo giesmė

Samarietė prie Jokūbo šulinio.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visada ir visur tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jisai, prašydamas samarietę vandens atsigerti, jai suteikė tikėjimo dovaną ir taip pasotino jos tikėjimo troškulį, jog ir Dievo meilė joje suliepsnojo. Už tai ir mes tau dėkojame ir su angelais šloviname tavo visagalybę: Šventas...

Komunijos priegiesmis     Plg. Jn 4, 13–14

Jėzus byloja: „Kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tame rasis versmė vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.

Komunijos malda

Užtikrini mums, Viešpatie, bekraštę dangaus laimę, kai čia, žemėje, maitinamės antgamtine šventosios Komunijos Duona; tegul kilnūs jos vaisiai pasirodo kasdieniniame mūsų gyvenime.