Meditacija A Gavėnios 4
Skendinčiųjų tamsybėje šviesa
Sielos neregys, lyg nuo gimimo aklas, puolu prie tavęs, o Kristau, ir atgailaudamas šaukiu tau: „Esi skaisčiai spindinti skendinčiųjų tamsybėje šviesa!“Atverk man, Išganytojau, nenusakomos išminties ir iškilaus žinojimo versmę, – tu, skendinčiųjų tamsoje Šviesa ir klaidžiojančiųjų Vedly, – idant aš, vargšas, sugebėčiau apsakyti tavo stebuklus, kuriuos papasakojo dieviškoji ramybės evangelijos Knyga, bylojusi apie neregio stebuklą: neįgalus nuo gimimo atgauna kūno, o kartu ir sielos akis, šaukdamas tikėjime: „Tu esi skaisčiai spindinti skendinčiųjų tamsybėje šviesa!“
Sūnus, gimęs, bet amžinas kartu su Tėvu, valdovas kartu su visa veikiančia ir dieviška Šventąja Dvasia, smerkdamas žydų piktybę ir blogą valią, šabo dieną atvėrė akis aklam nuo gimimo, bet vėliau, paliepus Kūrėjui, nusipraususiam. Mat patepdamas jo akis purvu, jis užbaigė tai, ko trūko, – nes jis yra Dievas, kuris iš dulkių savo žodžiu kadaise sukūrė Adomą, jis šviesa, skaisčiai spindinti skendintiems tamsybėje.
Mokinių būrys išvysta mokytojo Kristaus dievišką galią. Mat parašyta: „Jie paklausė: ‚Širdžių tyrėjau Dieve, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?’“ Pataisęs jų mintis sakydamas, jog ano negalia turėjusi apreikšti nenusakomą šlovę ir išmintį, Kristus tuojau pat liepia neregiui eiti. Švariai nusiplovęs, šis atgauna akių šviesą ir begalinio džiaugsmo apimtas sušunka: „Esi skaisčiai spindinti skendinčiųjų tamsybėje šviesa!“
Šv. Romanas Saldžiabalsis, † apie 555
Biografija