Spausdinti

Meditacija A 13 eilinis


Liturginiai tekstai

 

Tas, kuris trokšta sekti Kristumi...

 

Panašiai kaip atletai, kurie palestrose stropiai mankštinasi, puikuodamiesi savo kūno stiprybe ir ne ką menkesniais įgūdžiais: jei, net neprasidėjus pačiam reginiui, jie pasitinka varžovą kovos lauke paniurę ir susigūžę ir, jau iš anksto nugalėti baimės, griebiasi arenos dulkių, jie tuojau pat pasiduoda dar net nepatekę į priešininko rankas, nes savo bailumu patys sau pakerta jėgas. O tie, kurie, nepatirdami nieko panašaus, palaužia priešininkų drąsą jau pačia savo laikysena, iš anksto nusiskina pergalingą teisėjo sprendimą. – Štai taip, manau, ir ne kitaip, elgiasi tie, kurie gyvena pagal dievišką įstatymą ir siekia tobulo gyvenimo būdo. Mat patirdamas vargą ryžtingasis ir kantrusis labiau džiūgauja nei sielojasi, o rungtynės jam yra turtas, net malonumas. Bet bailys ir nedrąsusis, užvaldytas bailios silpnumo ydos, dreba vien tik išgirdęs, jog, norint pasiekti turto, reikia pavargti.
Todėl ir Išminčius kažkurioje vietoje grūmoja tokiais žodžiais: „Kaip ilgai tu ten tysosi, dykaduoni? Truputį pamiegi, truputį pasėdi, šiek tiek nusnūsti, šiek tiek apsikabini rankomis krūtinę. Galiausiai skurdas užklumpa tave kaip pavojingas keleivis, bei nepriteklius – kaip vikrus bėgikas“ (Pat 6, 9–11). Taigi venkime žalos, kurią daro tinginystė, maldaukime būti apsaugoti nuo dorybių stokos ir saugokimės bjauriausios iš visų ydų – turėti gerų dalykų nepriteklių. „Turėkime drąsos, ir tesustiprėja mūsų širdis“ (Ps 26 (27), 14), kaip yra parašyta. Tokios dorybės ženklą mums paliko ir pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus, kuris sakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – nevertas manęs“ (Mt 10, 38). Todėl manau (ir net teigiu, kad tai yra visuotinai pripažinta), jog tas, kuris nori sekti Kristumi, turi būti stipresnis už bet kokią baimę, niekinti bet kokį išgąstį ir tarsi nuolatos nešti ant pečių savo paties kryžių.

Šv. Kirilas Aleksandrietis, † 444

Biografija