Liturginiai tekstai A 11 02 II
Mirusiųjų diena
Vėlinės
II Mišios
Įžangos priegiesmis Plg. 4 Ezd 2, 34–35
Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.Pradžios malda
Dieve, tikinčiųjų šlove, teisiųjų gyvybe! Tavo Sūnus mirtimi ir prisikėlimu mus atpirko, todėl būk gailestingas mirusiems, kad pasiektų amžinąją laimę visi, kurie išpažino prisikėlimo paslaptį.Pirmasis skaitinys (2) Išm 3, 1–9
Dievas priėmė juos tartum atnašą brangiąIš Išminties knygos.
Teisių žmonių sielos – apvaizdoje Dievo; daugiau nebelies jų mirtinos kankynės. Akims neišmanėlių jie jau numirę; kad jie mus paliko, paikiesiems – nelaimė; su kuo išsiskyrė, atrodo išnykę. Tuo tarpu teisieji ramybėje ilsis. Nors žmonės ir mano, kad bausmę jie kentė, bet nemirtingumo viltis juos lydėjo. Trumpai pakentėję, patirs jie daug gero. Mat Dievas juos bandė ir tinkamus rado. Jisai juos ištyrė lyg auksą lydykloj ir priėmė juos tartum atnašą brangią. Teisme paskutiniam žibės jie kaip žvaigždės. [Kaip kibirkštys blykčios, šiaudams užsidegus. Tautų bus teisėjais, turės visą valdžią, o jų amžinasis Valdovas bus Viešpats.] Kas Viešpačiu kliaujas, pažins visą tiesą; jis ištikimuosius globos savo meile: šventiesiems malonę ir pagailą teikia, visiems išrinktiesiems atlygina gausiai.
Atliepiamoji psalmė Ps 114, 5–6; 115, 10–11. 15–16
Vaikščiosiu aš akivaizdoj Dievopasauly – tarpe gyvųjų.
Viešpats teisingas ir maloningas,
jis, mūsų Dievas, didžiai gailestingas.Jis nuolankiuosius globoja.
Silpnas buvau – jis mane išvadavo. –
Nors pasiklioviau, betgi kalbėjau:
esu baisiai prislėgtas!Aš nusivylęs galvojau,
kad visi žmonės melagiai. –
Viešpaties akyse didžiai brangūs
mirštantys jo teisiejiViešpatie, aš tavo tarnas,
Tu mano pančius sutraukei. –
Antrasis skaitinys (19) 1 Kor 15, 51–57
Pergalė sunaikino mirtįIš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo laiško Korintiečiams.
Broliai! Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, – staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniajam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti. Juk reikia, kad šis gendantis kūnas apsivilktų negendamybe, šis marus kūnas apsivilktų nemarybe. Kada šis gendantis kūnas apsivilks negendamybe ir šis marus kūnas apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: „Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė?! Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!“ Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas. Bet ačiū Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Posmelis prieš evangeliją (31) Jn 11, 25a. 26
Aleliuja. – Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas, – sako Viešpats. – Kas tiki mane, neragaus mirties per amžius. – Aleliuja.Evangelija Lk 7, 11–17
Jaunuoli, sakau tau: kelkis!Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką.
Jėzus pasuko į miestą, vardu Najiną. Drauge keliavo jo mokiniai ir gausi minia. Prisiartinus prie miesto vartų, štai nešė numirėlį – vienatinį sūnų motinos, o ta buvo našlė. Kartu ėjo nemaža miesto minia. Pamačius motiną, Viešpačiui jos pagailo, ir jis tarė: „Neverk!“ Priėjęs palietė neštuvus. Nešėjai sustojo. O jis prabilo: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“ Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai. Visus pagavo baimė, ir jie garbino Dievą, sakydami: „Didis pranašas atsirado mūsų tarpe“ ir: „Dievas aplankė savo tautą“. Tokios kalbos apie Jėzų pasklido visoje Judėjoje ir visoje šalyje.