Spausdinti

Liturginiai tekstai B 7 Velykų sekmadienis



Kur Šeštinės atšvęstos ketvirtadienį:

Visuotinė malda

Meditacija

Įžangos priegiesmis      Ps 26, 7–9

Dieve, išgirsk mano balso šaukimą, būk man maloningas, mane išklausyki. Apie tave širdis man byloja: „Tu jo veido ieškoki“. Tavo, Viešpatie, veido aš ieškau. Nuo manęs savo veido neslėpki, aleliuja.

Pradžios malda

Maloningai išklausyk, Viešpatie, maldavimus savo žmonių, kurie išpažįstame Kristų Atpirkėją įžengus į dangaus garbę. Duok mums patirti, jog ir su mumis iki pasaulio pabaigos jis pasilieka, kaip yra pažadėjęs. Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Pirmasis skaitinys     Apd 1, 15–17. 20–26

Vienam iš jų reikia kartu su mumis tapti jo prisikėlimo liudytoju
Iš Apaštalų darbų.
Vieną dieną, atsistojęs brolių tarpe, – ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų, – Petras tarė: „Broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašingai ištarė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu. Jis juk buvo mūsų būryje ir turėjo dalį šioje tarnystėje. Beje, Psalmių­ knygoje parašyta: ‘Tegul kitas perima jo tarnystę’. Taigi vienam iš vyrų, kurie drauge su mumis vaikščiojo visą laiką, kol Viešpats Jėzus buvojo tarp mūsų, pradedant Jono krikštu ir baigiant Jėzaus iš mūsų paėmimu, reikia kartu su mumis tapti jo prisikėlimo liudytoju“.
Ir jie pasiūlė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justą, ir Motiejų. Paskui meldėsi: „Viešpatie, visų žmonių širdžių žinove, parodyk, katrą iš šiųdviejų pasirenki, kad užimtų tą apaštalo tarnystės vietą, nuo kurios nuklydo Judas, pasukdamas į savo kelią“. Tada metė burtus, ir burtas krito Motiejui, ir jis buvo priskaitytas prie vienuolikos apaštalų.

Atliepiamoji psalmė      Ps 102, 1–2. 11–12. 19–20

Viešpats dangui savo sostą pastatė.
Arba:
Aleliuja.

Tegu mano siela Viešpatį šlovina,

ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
Lai mano siela Viešpatį šlovina,
lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. –

Kaip nepasiekiamai aukštas dangus viršum žemės,

taip yra didis jo gailestingumas
tiems, kurie jo šventai bijo.
Kaip nuo Rytų tolimi Vakarai,
taip toli kaltes mūsų nusviedžia. –

Viešpats danguj savo sostą pastatė,

valdo visą visatą.
Šlovinkit Viešpatį jūs, angelai, galingosios dvasios,
kur vykdot jo žodį. –

Antrasis skaitinys     1 Jn 4, 11–16

Kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame
Iš šventojo apaštalo Jono pirmojo laiško.
Mylimieji! Jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. Dievo niekas niekuomet nėra matęs. Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir jo meilė mumyse tobula tampa. Iš to pažįstame, kad pasiliekame jame ir jis mumyse: jis yra davęs mums savo Dvasios. Taigi mes matėme ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Išgelbėtoją. Kas išpažįsta, jog Jėzus yra Dievo Sūnus, Dievas tame ir jis Dieve pasilieka. Mes pažinome ir įtikėjome meile, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame.

Posmelis prieš Evangeliją     Jn 14, 18

Aleliuja. – Nepaliksiu jūsų našlaičiais, – sako Viešpats; – ateisiu pas jus, ir džiaugsis jūsų širdys. – Aleliuja.

Evangelija     Jn 17, 11b–19

Tebūna jie viena, kaip ir mes
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Pakėlęs akis į dangų, Jėzus meldėsi: „Šventasis Tėve, išlaikyk ištikimus savo vardui visus, kuriuos esi man pavedęs, kad jie būtų viena, kaip ir mes. Kol buvau su jais – tavo man pavestaisiais, – aš išlaikiau juos ištikimus tavo vardui; išsaugojau juos, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, – ir taip išsipildė Raštas. Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje manojo džiaugsmo pilnatvę. Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa. Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa“.

Atnašų malda

Priimk, Viešpatie, savo garbei atnašas ir išklausyk mūsų maldas: Išganytojo paliktąja Auka vesk mus į dangaus garbę.

Dėkojimo giesmė

Velykų arba Šeštinių

Komunijos priegiesmis     Jn 17, 22

„Tėve, meldžiu, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena“, – kalbėjo Kristus, aleliuja.

Komunijos malda

Išklausyk mus, Dieve, išganymo teikėjau, ir šiais šventaisiais sakramentais sustiprink mūsų viltį, jog visa Bažnyčia pasieks tą garbę, į kurią įžengė jos galva Jėzus Kristus. Jis gyvena ir viešpatauja per amžius.