Spausdinti

Meditacija B eilinis 16


Liturginiai tekstai

Truputį pailsėkite!


Jūs vedatės savo apaštalus į negyvenamą vietą, kad truputį pailsėtų, kaip sakote (Mk 6, 31)! Koks Jūs geras, mano Dieve; norite, jog evangeliniai darbininkai kartkartėmis pailsėtų, ir koks saldus bei išganingas tas poilsis, kuriam norite, kad jie atsidėtų su Jumis dykumoje! Koks Jūs geras: norite, kad jie kartkartėmis turėtų poilsio savo apaštališkame gyvenime, jiems duodate ir įsakymą, ir pavyzdį, nes Jūs einate pailsėti su jais, bei, kaip Jums būnant keturiasdešimt dienų dykumoje ar Efreme, ir Jūs atsidėsite panašiam poilsiui! Koks Jūs geras: taip aiškiai jiems parodote tai, koks turi būti tas poilsio laikas, – vienumos ir vienumos būnant drauge su Jumis!
Savo gyvenime, ar paslėptame, ar ypač viešame (to reikia bet kokiame gyvenime, bet kuo gyvenimas viešesnis, tuo labiau tai būtina), paskirkime laiko poilsiui, vienumai būnant drauge su Jėzumi... Tai yra atlikime rekolekcijas, ir tegu tos rekolekcijos turi tris Jėzaus nurodomus bruožus; tebūna tai poilsis, o ne dvasinio nuovargio, įtampos, sunkaus darbo laikas, tebūna tai nusiraminimo laikas, po kurio išeitume ne išsekusia ir nepaprasto darbo nuvarginta dvasia, bet pailsėjusia ir švelnaus poilsio prie Jėzaus kojų atgaivinta dvasia; tebus tai vienumos laikas: kuo labiau būsime vieni su Jėzumi, tuo labiau Juo gėrėsimės, nes įsimylėjėliai mėgsta būti vienu du; kuo mažiau būsime su kūriniais, tuo labiau galėsime visas savo minutes, visas savo mintis, visą savo širdį pašvęsti vien Jėzaus meilei ir kontempliavimui, švelniau, labiau mėgausimės Mylimuoju; tebus tai vienumos su Jėzumi laikas, be paliovos su Juo, mums neužsiimant niekuo kitu, išskyrus Jį, švelniai būnant prie Jo kojų, tai žvelgiant į Jį be žodžių, tai klausinėjant Jį, visados mėgaujantis Juo, kaip tai darydavo apaštalai, švenčiausioji Mergelė, šventoji Magdalietė, kai jie būdavo vieni su dieviškuoju ir mylimuoju Jėzumi...

Pal. Šarlis de Fuko, † 1916

Biografija