Spausdinti

Meditacija B eilinis 29


Liturginiai tekstai

Kas panorės būti pirmas...

Iš to, kas buvo pasakyta šiandien ir praėjusį penktadienį, mane labiausiai sujaudino tai, ką kalbėjo apie mūsų Viešpatį, kuris yra tikras viso pasaulio valdovas ir vis dėlto tapo paskutinis iš visų, žmonių išjuoktas ir paniekintas, visur, kur tik buvo, užėmęs paskutinę vietą. Galbūt jūs manote, mano broliai, kad kas nors yra labai kuklus ir kad jis labai nusižemino užimdamas paskutinę vietą? Tai ką! Žmogus nusižemina užimdamas mūsų Viešpaties vietą? Taip, mano broliai, mūsų Viešpaties vieta yra pati paskutinė. Tas, kuris geidžia valdyti, negali turėti mūsų Viešpaties dvasios; šis dieviškasis Išganytojas juk atėjo į pasaulį anaiptol ne tam, kad jam tarnautų, bet pats kitiems tarnauti (plg. Mt 20, 28). Jis puikiai tai darė ne tik tuo metu, kai buvojo su savo tėvais ir pas asmenis, kuriems patarnavo, kad užsidirbtų pragyvenimui, bet net, kaip pastebėjo daugelis šventųjų Tėvų, tuo laiku, kai apaštalai buvojo su juo, kai jis savo rankomis patarnavo jiems mazgodamas jiems kojas, leisdamas pailsėti pavargus.
Pagaliau jis barė savo apaštalus, tarpusavyje besiginčijusius, kuris iš jų esąs pirmasis, sakydamas jiems: „Reikia, kad tas, kuris nori būti pirmas, taptų paskutinis ir visų kitų tarnas“ (plg. Mt 20, 26–27). Supraskite gi, mano broliai, tuos, kurie trokšta būti išaukštinti ir valdyti kitus, yra apsėdusi prakeiktoji puikybės dvasia. Negalėčiau geriau apibūdinti tos apverktinos būsenos, kaip tik sakydamas, kad šie asmenys yra apsėsti velnio; nes velnias yra puikybės, kurios jie apimti, tėvas. O mano Dieve, kai menka dvasia yra nusiritusi iki to, kokia tai nelaiminga būsena, kokios didelės užuojautos ji verta!...

Šv. Vincentas Paulietis, † 1660

Biografija