Meditacija B eilinis 31
Paaukodamas pats save
Svarbiausias Kristaus nusiteikimas – visiškas savęs dovanojimas – yra esminė krikščioniška laikysena. Ji gelme sutapatina su Kristumi, o be jos bet koks Jėzaus sekimas tėra paviršutiniškas ir galbūt tuščias išorinis formalizmas. Norint būti Kristaus, reikia būti Jam atsidavus taip, kaip Jis yra atsidavęs Dievui, nes mes esame Kristaus, o Kristus yra Dievo.Kristaus pasiaukojimas Dievui yra Jo paklusimas Dievo Žodžio valdžiai. Kristui Žodis yra gyvybiškai svarbus, tai Jo maistas. Savęs dovanojimas atveria mus Kristaus malonei, esančiai mumyse; ji yra kvietimas labiau atsiduoti Kristaus valdžiai. Kristui savęs paaukojimas yra meilingas pritarimas jau įgyvendintam Įsikūnijimo slėpiniui; mums savęs dovanojimas yra dieviško gailestingumo sužadinimas tam, kad jis naujai mus užlietų. Gailestingumas gali tik atsiliepti, nes jis yra meilė, nesulaikomai pasilenkianti prie jos besišaukiančio varganumo.
Pasiaukojimu Kristus atsiduoda Dievo valiai ir ypač Kalvarijos aukai. Supanašėjęs su Kristumi Jo malonės antplūdžiais žmogus atnaujindamas pasiaukojimą tikrai tampa Jo žmogiškumo pratęsimu, per tokį žmogų Jis gali įgyvendinti savo slėpinius. Paprastai žmogus yra kaip auka ant altoriaus ir kaip atpirkimo įrankis sieloms. Savęs dovanojimas, suvienijantis žmogų su Kristumi, įveda jį į Kristaus būsenas ir leidžia intymiai dalyvauti Jo slėpiniuose, įveda jį į Atpirkimo ir Bažnyčios slėpinių gelmes. Taip, kaip visa Kristaus misija remiasi Jo pasiaukojimu, taip ir visa Jo malonės galia žmoguje pasireiškia visišku jo atsidavimu, kuris yra pati svarbiausia žmogaus bendradarbiavimo su Juo dalis.
Tėvas Kūdikėlio Jėzaus Marija Eugenijus, † 1967
Biografija