Spausdinti

Meditacija A Didysis ketvirtadienis


Liturginiai tekstai 

Viešpaties pavyzdys

 

Mylimiausieji broliai, tai, ką Jėzus Kristus, mūsų Viešpats ir Dievas, žodžiais mokė, įvykdė ir darbais. Ir kuris sakėsi nužengęs tam, kad vykdytų Tėvo valią, tarp kitų nuostabių dorybių, kuriomis išreiškė savo dieviškos didybės įrodymus, taip pat tėvišką kantrumą išlaikė nepaliaujamai ištverdamas. Iš tiesų visi jo veiksmai nuo pat atėjimo paženklinti jo palydovės kantrybės; pirmiausia nuo tos dangiškos prakilnybės nužengdamas į žemę jis, Dievo Sūnus, nepasibjaurėjo apsivilkti žmogaus kūną, ir nors pats nebuvo nusidėjėlis, nešti svetimas nuodėmes; netekęs laikinai nemarumo, jis pakentė prisiimtą mirtingumą, kad nekaltas už kaltųjų išgelbėjimą būtų nužudytas.
Nors yra Viešpats, jį pakrikštija tarnas, ir teiksiantis nuodėmių atleidimą, nesibodi pats apiplauti savo kūną atgimdančiu nuplovimu (plg. Tit 3, 5). Keturiasdešimt dienų pasninkauja tas, per kurį kiti maitinami: jis trokšta valgyti ir yra alkanas, kad tie, kurie buvo alkę Žodžio ir malonės būtų pasotinti duona iš dangaus. Su gundančiu velniu susiremia ir nugalėti priešui pasitenkina tiktai žodžiais nieko daugiau nesiimdamas. Mokiniams nevadovavo lyg visagalis valdovas, bet buvo malonus ir švelnus mylėjo juos broliška meile, teikėsi dargi apaštalams kojas numazgoti, kad savo pavyzdžiu pamokytų, koks su lygiais ir bendraamžiais turi būti tarnas, jei Viešpats yra toks maloningas tarnams. Ir nenuostabu, kad su klusniaisiais toks buvo jis, kuris galėjo net kantriai iki galo pakęsti Judą, drauge su nedraugu valgyti duoną, žinoti, kad priešas yra namiškis, ir viešai to neatskleisti, išdaviko pabučiavimo neatstumti.

Šv. Kiprijonas Kartaginietis, † 258

Biografija