Spausdinti

Liturginiai tekstai C Eilinis 15


Įvadas

Visuotinė malda

Meditacija

Įžangos priegiesmis      Ps 16, 15

Gyvendamas teisiai, o Dieve, tavo veidą regėsiu, vos rytą pabusiu – tave išvydęs, gėrėsiuos.

Pradžios malda

Dieve, savo tiesa tu apšvieti klystančius, kad jie grįžtų į tikrąjį kelią; padėk tad Bažnyčios vaikams atmesti visa, kas žemina krikščionio vardą, ir laikytis to, kas jam pritinka.

Pirmasis skaitinys     Įst 30, 10–14

Tas žodis visai tau arti: tu gali jo laikytis
Iš Pakartoto Įstatymo knygos.
Mozė bylojo visam Izraeliui: „Klausyk Viešpaties, savo Dievo, balso, laikykis jo įsakymų bei nuostatų. Visa širdimi, visa siela sugrįžk prie Viešpaties, savo Dievo. Įsakymas, kurį tau šiandien užkraunu, neviršija tavo jėgų ir nėra tau tolimas. Jis ne aukštai danguje, kad tau reikėtų bėdoti: ‘Kas gi įkops mums į dangų parnešti jo žemėn ir jį mums paskelbti, kad mes galėtume jo laikytis?’ Jis ir ne anapus jūros, kad tau reikėtų dejuoti: ‘Kas gi mums perplauks per jūrą jo pargabenti ir jį mums paskelbti, kad mes galėtume jo laikytis?’ Ne, tas žodis visai tau arti: jisai tavo lūpose, tavo širdyje, – tu gali jo laikytis“.

Atliepiamoji psalmė     Ps 68, 14. 17. 30–31. 36ab. 37

Nuolankieji, ieškokite Dievo, ir atgis jūsų širdys.

Į tave, o Dieve, kreipiuosi:

jau metas tau, Viešpatie, būt maloningam.
Mane išklausysi, nes tu didžiai geras,
teikiantis ištikimą savo pagalbą.
O Viešpatie, man atsiliepki – tu maloningas,
gerumas tavo bekraštis, – į mane teikis pažvelgti! –

Betgi mane – kenčiantį ir nelaimingą

globoki ir gelbėki, Dieve!
Šlovinsiu giesme aš Dievo vardą
ir aukštinsiu jį dėkingai. –

Tikrai, išvaduos Dievas Sioną

ir Judo miestus leis atstatyti.
Ir vaikai jo tarnų paveldės tą žemę.
Ten tėvynę atras, kurie gerbia jo vardą. –

Antrasis skaitinys     Kol 1, 15–20

Visa sutverta per jį ir jam
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Kolosiečiams.
Kristus Jėzus yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar tai sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar galybės, – visa sutverta per jį ir jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. Ir jis yra Kūno – Bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmgimis iš mirusiųjų tarpo, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darant jo kryžiaus krauju taiką, – per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.

Posmelis prieš evangeliją     Jn 6, 63b. 68b

Aleliuja. – Viešpatie, tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas. Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. – Aleliuja.

Evangelija     Lk 10, 25–37

Kas gi mano artimas?
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuomet atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jėzų, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“ Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį“. Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi“. Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“ Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taipogi ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį pamatė ir praėjo kita kelio puse. O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu’. Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“ Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumo“. Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“

Atnašų malda

Pažvelk, Viešpatie, į besimeldžiančios Bažnyčios atnašas ir padaryk, kad, jas priimdami, tikintieji taptų šventi.

Komunijos priegiesmis     Ps 83, 4–5

Net žvirblis pastoginę susiranda, blezdinga susikrauna lizdą vaikeliams. Ilgiuosi aukuro tavo, o dangaus kariuomenių Viešpatie, o mano dieve, mano Valdove! Laimingi, kurie namuose tavo gyvena, nuolatos teikia tau, Viešpatie, šlovę.

Arba:     Jn 6, 56

„Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame“, – sako Kristus.

Komunijos malda

Priėmę Švenčiausiąjį Sakramentą, Viešpatie, tave meldžiame, kad mums, dažnai dalyvaujantiems šventose paslaptyse, nuolat gausėtų ir atpirkimo vaisiai.