Meditacija A Švč. Jėzaus Širdis
„Aš romus ir nuolankios širdies“
Taigi Kristus mus atgaivina, arba kitaip sakant – atnaujina, kai jis arba griežtesniais paraginimais užkerta kelią piktadarystėms įvykti, arba savojo atlaidumo malone atleidžia padarytas. „Imkite, – sako Jis, – ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11, 29). Tikrai Kristus yra romus, nes jis tam nužengė iš dangaus, kad per savo patiriamas užgaules ir skriaudas suteiktų atleidimą nuolatos nusidedantiems mirtingiesiems. Tikrai jis yra nuolankus, nes tam, kad galėtų numirti už mirusius, jis teikėsi prisiimti kūniškąją prigimtį. „Aš romus, – sako, – ir nuolankios širdies“. Viešpats pareiškia, esąs nuolankios širdies, nes tikrai yra šventas tik tas nuolankumas, kuris sklinda iš pamaldžios sielos tyrumo, o ne tas, kuris nusileidžia iš ydingos krūtinės, besiblaškant neramiai sąžinei.„Mokykitės iš manęs, – sako, – nes aš romus ir nuolankios širdies“. Kaip gerai moko tas mokytojas, kuris savo mokiniams per save patį atskleidžia šventojo mokymo sektinus pavyzdžius. O jūs, mylimieji, visada atidžiai žvelkite ne į žmogiškąjį trapumą, bet verčiau į tą, kuris mokydavo to, ką darydavo, ir tai, ko mokė, įvykdė. „Imkite, – sako, – ant savo pečių mano jungą, nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva“. Kristaus jungas, broliai, atriša visus velniškojo jungo pančius. Kristaus jungas nenutrina kaklo, bet jį papuošia. Kristaus jungas nelenkia žemyn mūsų galvų, bet jas palaiko. Kristaus jungas ariančiu tikėjimo noragu pakerta visų ydų piktžoles ir erškėčius. Kristaus jungas tvirtais meilės saitais į amžinąją bičiulystę susieja Dievą ir žmogų.
Ką gi dar reikia pridurti apie Viešpaties naštą, kuri pašalina nuo mūsų sprando visų nuodėmių naštą? Nes Kristaus našta – tai skaistumas, Kristaus našta – nusižeminimas, Kristaus našta – kantrybė, Kristaus našta – pasaulio paniekinimas ir dėlei jojo vardo išpažinimo ji yra palaimintosios kankinystės kentėjimai. Tokį mums, broliai, Išganytojas uždeda kuo išganingiausią gyvenimo nešulį, kad nebūtume prislėgti šio pasaulio pragaištingų naštų. Todėl su kuo didesniu rūpestingumu palenkime savo galvas evangelijos jungui, paveskime ir savo pečius šventos gyvenimo elgsenos maloningosioms naštoms, kad Visagalis mūsų Dievas, kaip išties geras ir romus, teiktųsi mus išplėšti ir išvaduoti iš atšiauriausio velniškosios nelaisvės jungo bei iš niekingo vergavimo nešulio.
Šv. Maksimas Turinietis, † apie 470
Biografija