Spausdinti

Meditacija B Kristus Karalius


Liturginiai tekstai

Jo Karalystė

Krikščionybė daugeliui atrodo kaip socialinė žinia, ir išties reikia, kad šis aspektas būtų pabrėžiamas. Juk Dievas tapo žmogumi Jėzuje Kristuje, taigi jis nėra abejingas jokiam žmonių rūpesčiui. Ir galima pasakyti, jog Kristaus gyvenimas yra nuolatinis socialumo liudijimas. Vis dėlto galbūt reikia pabrėžti, kad Kristaus žinia yra pirmiausia dvasinė žinia, nes „jo karalystė ne iš šio pasaulio“ (plg. Jn 18, 36).
Jo karalystė ne iš šio pasaulio. Kas lieka krikščioniška mūsų gyvenime šio teiginio šviesoje? Epizodiška meilė Dievui ir žmonėms, maldos akimirkos. Tai jau šis tas, bet esame priversti pripažinti, kad apie kai kuriuos dalykus pagalvojame tik tuomet, kai aplinkybės mus priverčia.
Taigi yra akimirkų, kai įsisąmoniname tiesą, kurios įstengiame suvokti tik kontūrus, tokia akinanti ji yra. Vos tik ši miglota nuojauta mus sukrečia ir padrąsina, tada aiškiai pasirodo mūsų kelionės tikslas. Tada prisimename žinią, kuri buvo mums paskelbta ir kuriai pritariame pačiose savo esybės gelmėse: jeigu įstengiame gyventi pagal Dievo valią, mes einame link... rojaus. Rojus! Ar suvokiame, ką apima ši sąvoka? Absurdiška stengtis bet kokia kaina įsikurti kuo prabangiau, kiek įmanoma be rūpesčių, kai iš tikrųjų kiekviena akimirka galėtų būti žingsnis link kitos žemės, kitos šalies, tos pažadėtosios žemės, to „krašto, tekančio pienu ir medumi“ (Iš 3, 8).
Prieštaraujame, nusimetame kaukes, struktūros griūna, pakaitalai neatsilaiko prieš tiesą ir tikrumą. Demitizuojame vakar garbintus stabus. Gerai, bet reikia eiti iki galo, reikia susitikti tą, kuris apie save pasakė: „Aš esu tiesa“ (Jn 14, 6). Tikrumas ir tiesa turi vardą – tai Kristus, su visu tuo, ką jis atnešė, įsakė, pažadėjo ir ypač su žinia, kad jo karalystė yra ne iš šio pasaulio.

Chiara Lubich, † 2008

Biografija