Meditacija A 06 29 v.
Šv. Petras ir Paulius, apaštalai
Iškilmė
„Ar myli mane?“
Aš jau buvau išvykusi į Romą prašyti palaimintojo šventojo Petro malonės ir laisvės, kokios reikia tikrajam neturtui. Dėl šventojo Petro ir šventojo Pranciškaus nuopelnų labai aiškiai gavau tikrojo neturto dovaną. Atvykau į šią grotą, už kurios kylama į Asyžių siauru takeliu. Buvau ten, kai išgirdau balsą sakant: „Tu meldeisi mano tarnui Pranciškui, tačiau aš panorau atsiųsti tau kitą vedlį – Šventąją Dvasią. Aš esu Šventoji Dvasia, tai aš ateinu ir tau atnešu nepatirtą džiaugsmą. Aš pasieksiu tavo sielos gelmes ir nuvesiu tave prie savo tarno.„Aš tau kalbėsiu visos kelionės metu; mano žodžių niekas nepertrauks ir tau garantuoju, kad neklausysi kitų žodžių, nes tave pririšau prie savęs ir nepaleisiu tavęs, kol negrįši čia kitą kartą, ir iš tavęs atimsiu tik šiandienos džiaugsmą, bet viso kito niekada niekada neatimsiu, jei mane myli“.
Ir jis mane uždegė meile, ir man kalbėjo: „O brangioji dukra! o mano dukra ir mano šventove! o mano dukra ir mano džiaugsme! Mylėk mane! nes aš tave myliu, daug labiau nei tu mane myli!“ Ir tarp šių žodžių dažnai kartojo: „O mano dukra, mano dukra, ir mano brangi sužadėtine!“ Paskui jis dar pasakė: „O, aš tave myliu, aš myliu tave labiau nei kas nors kitas šiame slėnyje. O mano dukra ir mano sužadėtine! Aš atėjau ir ilsiuosi tavyje, dabar ateik ir ilsėkis manyje. Aš gyvenau tarp apaštalų, jie mane matė kūno akimis, bet nejautė manęs taip, kaip tu jauti. Grįžk namo, tu patirsi kitą džiaugsmą, kokio niekada nebuvai patyrusi. Tai nebus tik mano balso garsas sieloje kaip dabar, tai būsiu aš pats. Tu meldei mano tarną Pranciškų, tikėdama gauti malonę su juo ir per jį. Pranciškus mane labai mylėjo, aš per jį daug padariau, bet jei kitas žmogus mane mylėtų labiau nei Pranciškus, aš dar daugiau nuveikčiau per šį žmogų“.
Ir jis skundėsi, kad mažai yra tikinčiųjų ir mažai tikėjimo, ir jis vaitojo ir kalbėjo: „Aš begaline meile myliu tą sielą, kuri mane myli be apgaulės. Jei rasiu sieloje tobulą meilę, jai suteiksiu didesnių malonių nei praėjusių amžių šventiesiems, per kuriuos Dievas padarė stebuklus, apie kuriuos šiandien pasakojama. Taigi niekas neturi pasiteisinimo, nes visi gali mylėti; Dievas iš sielos tereikalauja tik meilės, nes jis pats myli be apgaulės, ir jis pats yra sielos meilė. Apsvarstykite šiuos paskutinius žodžius, apsvarstykite. Jie gilūs.
Pal. Angelė Folinjietė, † 1309
Biografija