Spausdinti

Biografijos E




Edita Štein (Stein) – Kryžiaus Teresė Benedikta (1891–1942)

Šv. Edita Štein gimė 1891 m. spalio 12 d. Silezijoje, pamaldžių žydų šeimoje. Būdama fenomenologijos pradininko Huserlio asistentė, atsiverčia į katalikybę ir įstoja į Karmelį. 1942 m. ji miršta Aušvice kaip nacių antisemitizmo auka. Visiškai dovanojanti save, beveik moksliškai griežta savo filosofiniuose veikaluose, ji geba tapti spalvinga ir jautri, perteikdama savo atradimus tikėjimo srityje.  Meditacija A Devintinės; Meditacija C Kalėdų rytas.


 




Efremas (apie 306–373)

Rašytiniai duomenys apie šv. Efremą labai skurdūs. Žinoma tik tiek, kad jis gimė apie 306 m. Nisibėje (Sirija) ir visą gyvenimą buvo diakonas. Šv. Efremas buvo tvirtas tikrojo mokymo gynėjas nuo arijonų erezijos. Jis išplėtojo himnų kūrybą, pagrįsdamas Rytų Bažnyčioje tebetęsiamą tradiciją. Poetinis talentas leido jam perteikti tikėjimą ir maldingą Kristaus ir Mergelės Marijos garbinimą reikšmingu kūriniu, kuris, nepaisant tam tikrų trūkumų, lieka lyrinės literatūros perlas.  Meditacija A 03 19Meditacija B 01 01; Meditacija C Gavėnia 3.



Ekhartas, Johanas (apie 1260–1327)

Mokytojas Ekhartas (Johann Eckhart von Hochheim) yra vienas iškiliausių pareinės mistikų atstovų. Šis dominikonas Erfurte labai greitai tapo prioru ir vikaru ­provincijolu. Teologijos profesorius, Paryžiaus universiteto magistras buvo garsus pamokslininkas, daugiausia pamokslavęs kunigams ir vienuolėms dominikonėms. Dėl teologinių mokyklų ginčų, tuomet supriešinusių mažuosius brolius (pranciškonus) su pamokslininkais (dominikonais), mokytojo Ekharto sunkus ir subtilus mokymas buvo klaidingai aiškinamas. 1329 m. kai kuriuos jo teiginius pasmerkė popiežius Jonas XXII. Turtinga svarbaus teologo, tikro mistiko mokytojo Ekharto asmenybė turėjo įtakos Tauleriui (Tauler), Suzui (Suso arba Seuse), Riusbrukui (Ruysbroeck arba Ruusbroec) ir dar daugeliui kitų mokinių. Meditacija C Eilinis 10.



Epifanas Salaminietis (IV a.)

Gimęs Palestinoje, šv. Epifanas tapo vienuoliu Egipte, po to grįžo į savo šalį įkurti vienuolyno. 367 m. Kipro salos vyskupai pakviečia jį užimti Salamino vyskupo sostą. Būdamas vyskupu šv. Epifanas pasižymėjo kaip rašytojas ir didis kovotojas su erezijomis. Jis rado sąjungininką – šv. Jeronimą, kuris išvertė jo veikalus. Šv. Epifanas mirė grįždamas iš Konstantinopolio, sulaukęs beveik 90 metų. Šv. Epifano raštai, ypač skirti kovai su erezijomis, įdomūs visų pirma gilinantis į Bažnyčios senovės istoriją. Asketiškumu ir gailestingumu jis pelnė vietą tarp šventųjų. Meditacija C 12 08.