Biografijos P
Paschazijus Radbertas (apie 790–865)
Šv. Paschazijų Radbertą auklėjo Suasono (Soissons, Prancūzija) vienuolės. Įstojo į Korbi benediktinų vienuolyną, dėstė, 844 m. buvo išrinktas abatu. Atsistatydinęs (851 m.) iki mirties užsiėmė teologiniais darbais. Paschazijus – gabus Šv. Rašto komentatorius, istorikas, originalus teologas – dėl savo nusižeminimo, atviro ir imlaus proto suvaidino svarbų vaidmenį IX amžiaus teologijos ginčuose apie Eucharistijos doktriną ir marijologijos problematiką. Meditacija A eilinis 18; Meditacija B eilinis 8.Paulius VI (1897–1978)
Priėmęs kunigystės šventimus (1920 m.) Džovanis Batista Montinis (Giovani Battista Montini) tęsė studijas Popiežiškoje akademijoje. Nuo pat jaunystės jis dirbo tiesioginėje apaštalų sosto tarnyboje: Valstybės sekretoriate, kur darbavosi trisdešimt metų; iš pradžių šalia Pijaus XI, vėliau kaip ištikimas ir vertingas Pijaus XII bendradarbis. 1954 m. jis įšventinamas vyskupu ir paskiriamas į Milano, didžiulės vyskupijos, kuriai jis visiškai pasišvęs, sostą. Mirus popiežiui Jonui XXIII (1968 m.) išrenkamas popiežiumi. Ganytojo tarnystė paženklinta Vatikano II susirinkimu ir dideliu atvirumu šių laikų pasaulio poreikiams. Paulius VI darbavosi Bažnyčios vienybės labui, siekė stiprinti jos misionierišką vaidmenį. Jis ėmėsi apaštalinių kelionių iniciatyvos. Apdairus ir išmintingas popiežius sugebėjo atsispirti pagundai prisitaikyti prie modernios mąstysenos, su evangeline tvirtybe pakėlė sunkumus, nesupratimą ir kartais priešiškumą. Meditacija C 06 29 d..Pečkauskaitė Marija – Šatrijos Ragana (1877–1930)
Marija Pečkauskaitė gimė kilnaus Medingėnų dvarininko šeimoje. Vaikystėje lenkų kalba, bajoriški įpročiai ir tradicijos skyrė ją nuo lietuvių liaudies. Tačiau iš motinos paveldėtas religinis altruizmas ir bičiulystė su Povilu Višinskiu skatino ją mokytis lietuvių kalbos, kad galėtų suartėti su paprastais žmonėmis ir rodyti jiems aktyvią artimo meilę. Ji pasiryžo aukoti visas savo jėgas atgimstančiai Lietuvai. Sugrįžusi Lietuvon po studijų užsienyje M. Pečkauskaitė plačiai atsidavė pedagoginei veiklai, dėstė Marijampolės mergaičių progimnazijoje, rašė straipsnius. Jos gyvenimo saulėlydis, prabėgęs mažame Židikų miestelyje, pažymėtas religine kontempliacija ir aktyvia artimo meile. Su motinišku pasiaukojimu ji slaugydavo ligonius, lankydavo ir šelpdavo neturtingus senelius, globodavo našlaičius. M. Pečkauskaitės pavyzdys, jos dvasia ir idėjos iš Židikų sklido po visą Lietuvą. Meditacija A 11 02 III.Petras Auksažodis (Chrizologas, mirė apie 450)
Šv. Leono Didžiojo amžininkas ir draugas šv. Petras Auksažodis nuo 432 iki 440 m. buvo Ravenos arkivyskupas. Palikęs Biblijos įkvėptų 176 pamokslų rinkinį, jis itin pamėgtas nuo viduramžių, kai jam buvo suteiktas Auksažodžio (Chrizologo) vardas dėl iškalbingumo ir pamokslų turiningumo. Meditacija A Gavėnios 5; Meditacija B eilinis 5; Meditacija C Gavėnios 4.
Petras Blesietis (Petrus Blesensis, 1135–1204)
Studijavo matematiką ir mediciną Bolonijoje, po to teologiją ir teisę Paryžiuje. 1167 m. tapo jauno Sicilijos karaliaus Gijomo II mokytoju. Vėliau apsigyveno Anglijos karališkuosiuose rūmuose, kur tarnavo Kenterberio arkivyskupo kancleriu, po to karaliaus Henriko II ir karalienės Eleonoros Akvitanietės sekretoriumi nuo 1191 iki 1195 m. Buvo įšventintas kunigu. Mirė varge 1204 m. Petro Blesiečio veikalai – pamokslai, poemos, kūrinėliai. Didelės erudicijos ir aukštos kultūros žmogus, labai domėjosi klasikine antika ir mistinėmis srovėmis. Meditacija C 08 15 v..
Petras Celietis (Petrus Cellensis, apie 1115–1183)
Iš pradžių vienuolis ir abatas vienuolyne prie Truo (Troyes) miesto Šampanėje, Prancūzijoje, vėliau dvidešimčiai metų tapo Sen Remi (Saint-Remy) vienuolyno abatu Reimse. Šios abatijos įtakingumas Petrui Celiečiui leido pažinti didžiausias Bažnyčios ir karalystės asmenybes. 1181 m. paskirtas Šartro (Chartres) vyskupu, ir toliau buvo labai aktyvus. Petro Celiečio laiškai, pamokslai, traktatai, kuriuose karaliauja įvaizdžių ir Šv. Rašto citatų gausa, iškelia jį kaip ypatingą XII a. vienuoliškojo dvasingumo liudytoją. Meditacija C Gavėnia 2.
Petras Damianas (1007–1072)
Šv. Petras Damianas gimė Ravenoje 1007 m. Apie 1035 m. tapo atsiskyrėliu kamalduliu Fonte Avelane; vėliau – šio vienuolyno prioras, laikomas pagrindiniu jo įkūrėju. 1055 m. popiežiaus atšaukiamas iš vienuolyno, kad padėtų reformuojant Bažnyčią, kurios gyvenimą apsunkino daugybė piktnaudžiavimų. Švento ir labai griežto gyvenimo pavyzdžiu, savo raštais ir visa veikla jis buvo didelė paspirtis popiežiams reformuotojams, labai juo pasitikėjusiems. 1057 m. pakeltas kardinolu iki pat mirties buvo popiežiaus legatu Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Savo veikaluose šv. Petras Damianas bibliniais vaizdais perteikė du savo troškimus – tarnauti Bažnyčiai ir išlikti vienuoliu. Jis turėjo ir šv. Jeronimo įkarščio, ir šv. Grigaliaus romumo. Šv. Petras Damianas yra Bažnyčios mokytojas. Meditacija A eilinis 10; Meditacija C 06 24 d..Petras Garbingasis (1092–1156)
Petras Garbingasis vienuolio įžadus davė 1109 m., būdamas 17 metų. Jo motina, vėliau tapusi vienuole, buvo paaukojusi sūnų Dievui. Trys jo broliai tapo benediktinų abatais, o pats Petras Garbingasis buvo devintasis Kliuni abatas nuo 1122 m. iki mirties.
Kliuni vienuolijos ginčuose su Sito vienuolija jis romiai sutiko užsidegimą savo bičiulio šv. Bernardo, kuris buvo dėkingas jam už taikingą laikyseną. Šis Kliuni abatas ordine įsteigė Atsimainymo šventę, kurios svarba vienuoliškai „teologijai“ neabejojo. Reikšminga tai, kad šis Bažnyčios žmogus iniciavo Korano vertimą į lotynų kalbą, šitaip savo laiku skatindamas tam tikrą religijų dialogą. Meditacija C 08 06
Petras-Julijonas Eimaras (Pierre-Julien Eymard, 1811–1868)
Pati Apvaizda jį parengė eucharistinei misijai, sudariusi šv. Petrui Julijonui sąlygas bendrauti su visų visuomenės klasių, įvairios padėties žmonėmis. Jis buvo vikaras, klebonas, paskui tapo Marijos brolijos vienuoliu ir provincijolu. Vėliau buvo kolegijos vyresniuoju ir Marijos Trečiojo ordino direktoriumi, katekizavo Paryžiaus skudurininkus. Galiausiai įsteigė Švenčiausiojo Sakramento kunigų broliją. Jis turėjo galimybę pažinti daugybės sielų poreikius bei suprato Eucharistijos įtaką bei poveikį joms. Šv. Petras Julijonas tapo iškiliu Eucharistijos apaštalu. Meditacija B Didysis penktadienis.Pranciškus Asyžietis (1182–1226)
Pranciškus Bernadonė gimė 1182 m. pasiturinčioje Asyžiaus miestiečių šeimoje. Linksmas miesto jaunuolis svajoja apie riteriškus žygius. Tačiau greitai supranta, kad turi tapti Viešpaties riteriu ir kad jo širdies dama bus neturtas. Tuomet jis visko atsisako, tampa elgeta dėl Kristaus, kaip laisvas Dievo vaikas ima skelbti Evangeliją, nuo šiol tampančią visu jo gyvenimu. Prie jo prisijungia vis daugiau ir daugiau bendraminčių, jis duoda impulsą galingam reformų judėjimui, giliai paženklinančiam ano meto Bažnyčią. Jo troškimas susitapatinti su Kristumi išsipildo prieš mirtį 1226 m., jam gavus stigmų malonę. Nedaug yra žmonių, tikrąjį palaiminimų džiaugsmą supratusių ir išgyvenusių taip esmingai kaip šv. Pranciškus Asyžietis. Meditacija A 06 29 d.; Meditacija B 03 04; Meditacija C Velykų 3.Pranciškus Salezas (1567–1622)
Atsisakęs puikios advokato ar senatoriaus karjeros, 1593 m. Ansi (Annecy) mieste šv. Pranciškus Salezas įšventinamas kunigu, o 1602 m. tampa Ženevos vyskupu. Sėkmingais pamokslais ir spausdintais veikalais grąžina į katalikybę krašto kalvinistus. Jis pritaiko Tridento Susirinkimo nutarimus; garsi jo knyga „Pamaldaus gyvenimo įvadas“ daugeliui žmonių padeda visapusiškai gyventi pakrikštytųjų gyvenimą bei siekti šventumo; žymiausia iš jų – šv. Joana Šantalietė. Jo didis švelnumas ir gerumas slėpė ugningą temperamentą, kurį jis mokėjo suvaldyti pavesdamas Dievo malonei. Meditacija A eilinis 33; Meditacija B eilinis 12; Meditacija C eilinis 4.