Spausdinti

Liturginiai tekstai ABC Didysis Ketvirtadienis


Didžiojo Ketvirtadienio Vakaras

 

Paskutinės vakarienės Mišios

Įvadas AB; Įvadas C

Visuotinė malda

Meditacija AMeditacija B; Meditacija C

Pradžia ir žodžio liturgija

Įžangos priegiesmis      Plg. Gal 6, 14

Didžiuokimės mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, kuriame slypi mūsų išganymas, gyvenimas ir prisikėlimas, kuriuo mes esame išgelbėti ir išvaduoti.

Garbės himną giedant, skambinama varpais, o jį baigus, neskambinama iki Velyknakčio.

Pradžios malda

Dieve, susirinkome paminėti šventosios Vakarienės, kurioje tavo vienatinis Sūnus Jėzus Kristus, prieš eidamas mirti, visiems laikams paliko Bažnyčiai naują Auką ir savo meilės pokylį; leisk mums, Viešpatie iš šios paslapties nuolat semtis meilės dvasios ir gyvenimo pilnatvės.

Pirmasis skaitinys     Iš 12, 1–8. 11–14

Velykų vakarienės nuostatai
Iš Išėjimo knygos.
Viešpats kalbėjo Mozei ir Araonui Egipte: „Tegu šis mėnuo jums pradeda mėnesių eilę, tegul jis būna pirmasis metų mėnuo. Paskelbkite visai Izraelio bendruomenei: ‘Dešimtą šio mėnesio dieną kiekvienas tegu parūpina savo šeimynai, savo namams, avinėlį. Jeigu šeimyna būtų per maža avinėliui suvalgyti, jį tegul ima susidėjęs su savo namų artimiausiu kaimynu, žiūrėdamas, kad pakankamai būtų asmenų avinėliui suvalgyti. Tasai avinėlis privalo būti be ydos, patinėlis, vienmetis – ėraitis arba ir ožaitis. Jį palaikykite iki keturioliktos šio mėnesio dienos. Tada susirinkusi visa Izraelio bendruomenė pavakare avinėlius tepapjauna. Reikia paimti avinėlio kraujo ir juo patepti šonines ir viršutinę durų staktas namų, kuriuose avinėlis bus valgomas. Tą naktį reikia suvalgyti mėsą. Iškeptą ant ugnies reikia suvalgyti ją su nerauginta duona ir karčiomis salotomis.
O valgyti avinėlį turėsite šitaip: susijuosę strėnas, apsiavę kurpėmis kojas, laikydami rankoje lazdą. Jį valgykite paskubomis! Bus gi Viešpaties Pascha – perėjimas. Tą naktį aš eisiu per Egiptą ir išžudysiu visus jo pirmagimius – žmonių ir galvijų. Įvykdysiu teismą visiems Egipto dievaičiams; aš – Viešpats. O kraujas ant staktų namų, kur jūs gyvenate, bus jus saugantis ženklas; pamatęs kraują, pro jus aš praeisiu, ir jūsų neištiks ta nelaimė, kuria nubausiu Egiptą. Šią dieną privalote kas metai minėti. Ją švęskite amžiais, kartų kartomis, kaip iškilmę Viešpaties garbei’“.

Atliepiamoji psalmė     Ps 115, 12–13. 15–18

Laiminimo taurė yra bendravimas Kristaus kraujyje.

Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu

už visa gera, ką man padarė?
Išganymo taurę pakelsiu,
Viešpaties vardą kartosiu. –

Viešpaties akyse didžiai brangūs

mirštantys jo teisieji.
Viešpatie, aš tavo tarnas,
tavo tarnas – sūnus tavosios tarnaitės. –

Tau padėkos auką aukosiu,

šauksiuosi Viešpaties vardo.
Aš Viešpačiui įžadus atitesėsiu
prieš visą jo tautą. –

Antrasis skaitinys     1 Kor 11, 23–26

Kada tik valgote ir geriate, jūs skelbiate Viešpaties mirtį
Iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo laiško Korintiečiams.
Broliai! Aš tai gavau iš Viešpaties ir tai perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui“. Tuo pačiu būdu po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“. Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.

Posmelis prieš evangeliją     Jn 13, 34

„Aš jums duodu naują įsakymą, – sako Viešpats, – kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“.

Evangelija     Jn 13, 1–15

Parodė jiems savo meilę iki galo
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Tai buvo prieš Velykų šventę. Jėzus, žinodamas, jog atėjo metas jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo. Vakarienės metu, kai velnias jau buvo įkvėpęs Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti jį, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs. Taip jis prieina prie Simono Petro. Šis jam sako: „Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas!“ Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet vėliau suprasi“. Petras atsiliepė: „Tu nemazgosi man kojų per amžius!“ Jėzus jam sako: „Jei tavęs nenuplausiu, neturėsi dalies su manimi“. Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik kojas, bet ir rankas, ir galvą!“ Jėzus į tai atsakė: „Kas išsimaudęs, tam nėra reikalo praustis, nebent kojas nusimazgoti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, deja, ne visi“. Jis mat žinojo apie savo išdavėją ir todėl pasakė: „Jūs ne visi švarūs“.
Numazgojęs mokiniams kojas, jis užsivilko drabužius ir, sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’, ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau“.

Kojų mazgojimas

Pasirinktus vyrus patarnautojai nuveda prie tinkamoje vietoje pastatytų kėdžių ar suolų. Tuomet kunigas (jei reikia, nusivilkęs arnotą) prieina iš eilės prie kiekvieno, užpila ant kojų vandens ir nušluosto. Kunigui padeda patarnautojai.

Tuo metu giedami kurie nors iš šių priegiesmių arba kokios tinkamos giesmės.

Pirmasis priegiesmis     Plg. Jn 13, 4. 5. 15

Pakilęs nuo stalo, Viešpats įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas. Tokį jis davė jiems pavyzdį.

Antrasis priegiesmis     Jn 13, 6. 7. 8

– „Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas?“ Jėzus atsakė:
„Jei tavęs nenuplausiu, neturėsi dalies su manimi“.
Taip jis prieina prie Simono Petro. Šis jam sako:
– „Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas?“ Jėzus atsakė:
„Jei tavęs nenuplausiu, neturėsi dalies su manimi.
Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet vėliau suprasi“.
– „Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas?“ Jėzus atsakė:
„Jei tavęs nenuplausiu, neturėsi dalies su manimi“.

Trečiasis priegiesmis     Plg. Jn 13, 14

„Jei aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti“.

Ketvirtasis priegiesmis     Jn 13, 35

„Iš to visi pažins, kad mano mokiniai esate,
jei mylėsite vieni kitus“.
Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Iš to visi pažins, kad mano mokiniai esate,
jei mylėsite vieni kitus“.

Penktasis priegiesmis     Jn 13, 34

„Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“, – sako Kristus.

Šeštasis priegiesmis     1 Kor 13, 13

Tepasilieka jumyse tikėjimas, viltis ir meilė –
šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.
Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė –
šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.
Tepasilieka jumyse tikėjimas, viltis ir meilė –
šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

Tuojau po kojų mazgojimo arba, jei jo nėra, po pamokslo atliekama visuotinė malda. Tikėjimo išpažinimo šiose Mišiose nėra.

Aukos liturgija

Tikinčiųjų eisenos priegiesmis

Kur tikra meilė, ten ir Dievas.
Surinko mus į draugę Kristaus meilė.
Tad džiaukimės, gėrėkimės juo.
Pagarbiai mylėkim dangaus Tėvą.
Širdingai mylėkim vienas kitą.

Kur tikra meilė, ten ir Dievas.

Todėl, kai visi draugėn sueinam,
Susiskaldymo neturi būti.
Tegul pasibaigia vaidai ir kivirčai.
Tegul su mumis būna Dievas Kristus.

Kur tikra meilė, ten ir Dievas.

Drauge su šventaisiais trokštame regėti
Garbe spindintį Kristaus veidą.
Tada bus džiaugsmas tyras, begalinis,
Amžinas ir nesibaigiantis. Amen.

Atnašų malda

Suteik mums, Viešpatie, malonę tinkamai dalyvauti šventosiose paslaptyse, nes kiek kartų švenčiamas šis kryžiaus Aukos atminimas, tiek kartų vykdomas mūsų atpirkimo darbas.

Dėkojimo giesmė

Kristaus auka ir Sakramentas.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, amžinasis Tėve, garbinti ir tau dėkoti, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jisai, tikrasis ir amžinasis Kunigas, įsteigdamas visiems laikams skirtąją Auką, save paaukojo tau kaip mūsų išganymo atnašą ir liepė mums tai daryti jo atminimui. Už mus atiduotas jo Kūnas čia mus peni ir stiprina, dėl mūsų pralietas jo Kraujas – girdo ir skaistina. Todėl mes su angelais ir arkangelais, ir su visa dangaus dvasių bendruomene niekuomet nepaliausime tave garbinę giesme: Šventas...

I Eucharistijos maldos savos dalys    žr. čia

† Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kurią mūsų Viešpats Jėzus Kristus buvo už mus išduotas, pagarbiai prisimename... †
... Viešpatie, maloniai priimki šią mūsų – tavo tarnų ir visos tavo šeimos – auką, kurią aukojame, minėdami tą dieną, kada mūsų Viešpats Jėzus Kristus apaštalams suteikė galią švęsti jo Kūno ir Kraujo paslaptis. Duok savo ramybę mūsų laikams, išgelbėk mus nuo amžinojo pasmerkimo ir priskirk prie savo išrinktųjų.
Šias atnašas, Dieve, teikis palaiminti ir pašventinti. Tebūna jos tobulos, tau priimtinos, kad mums taptų tavo mylimojo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnu ir Krauju.
Kančios už mūsų ir visų žmonių išganymą išvakarėse, tai yra šiandien, jis paėmė duoną į savo šventas, garbingas rankas, pakėlė akis į dangų – į tave, Dieve, savo visagalį Tėvą, – tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas: ... †
Toliau žr. čia.

Komunijos priegiesmis     Plg. 1 Kor 11, 24. 25

„Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas; ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje“, – sako Kristus: „Kiek kartų tai priimsite, darykite tai mano atminimui“.

Baigus dalyti Komuniją, komuninė su komunikantais rytdienai paliekama ant altoriaus, ir Mišios baigiamos Komunijos malda.

Komunijos malda

Duok mums, visagali Dieve, stiprinamiems žemėje tavo Sūnaus Vakariene, susilaukti amžinojo pokylio danguje.

Švč. sakramento pernešimas

Po Komunijos maldos kunigas, atsistojęs priešais altorių, įberia į smilkytuvą smilkalų ir atsiklaupęs triskart pasmilko Švč. Sakramentą. Paskui, apsisiautęs veliumu, paima komuninę.

Išsirikiuoja procesija, kurioje, kryžnešiui einant priekyje, patarnautojams kleketuojant ir smilkant, Švč. Sakramentas per bažnyčią nešamas į deramai papuoštą garbinimo altorių. Tuo metu giedamas himnas Kūno paslaptį (be dviejų paskutinių posmelių) arba kuri kita eucharistinė giesmė.

Himnas Šv. Eucharistijos garbei

Kūno paslaptį šlovingą, taurę Kraujo prakilnaus
skelbia himnas iškilmingas, skirtas aukai iš dangaus –
tam, kurio mirtis siaubinga žemės nuodėmes nuplaus.

Tėvo siųstas mums, atėjęs iš Mergelės nekaltos,

išganingą žodį sėjo žemės klystančios keliuos,
tik kelionė jo artėjo prie slaptingos pabaigos.

Paskutinę vakarienę su bičiuliais artimais

pagal nuostatą kiekvieną atšvenčia ištikimai
ir po to save kaip duoną teikia mokiniams jisai.

Žodis, tapęs kūnu, ima sieloms būt maistu nauju.

Kinta duona, kinta vynas – virsta Kūnu ir Krauju.
Ir vargingas pažinimas taps tikėjimu gaiviu.

Procesijai atėjus prie garbinimo altoriaus, kunigas pastato komuninę į tabernakulą, įberia smilkalų ir atsiklaupęs pasmilko. Tuo metu giedama:

Prieš taip didį Sakramentą pulkim, galvas lenkdami,
nes jau seną Testamentą maino įstatai nauji;
tikim paslaptį tą šventą, Kristaus žodį gerbdami.

Dievui Tėvui Sutvėrėjui teskamba džiugi giesmė,

Dievui Sūnui Atpirkėjui iš visos širdies garbė
ir dangaus šviesos Nešėjai – Dvasiai amžina šlovė! Amen.

Po to tabernakulas uždaromas.

Kurį laiką tylomis pagarbinę, kunigas ir patarnautojai priklaupę grįžta į zakristiją.