Spausdinti

Liturginiai tekstai C 2 Velykų sekmadienis


Atvelykis, Dievo Gailestingumo šventė

Įvadas

Visuotinė malda

Meditacija

Įžangos priegiesmis     1 Pt 2, 2

Lyg naujagimiai trokškite dvasinio neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui, aleliuja.

Arba:    4 Ezd 2, 36–37

Džiaukitės savo didžia garbe ir dėkokite Dievui, kuris jus pašaukė į dangaus karalystę, aleliuja.

Pradžios malda

Amžinai gailestingas Dieve, tu kasmet Velykų šventėmis pastiprini savosios tautos tikėjimą; padaugink mums duotąją malonę, kad visi gerai suprastume, kokiu vandeniu esame nuplauti, kieno dvasia atgimdyti, kieno krauju atpirkti.

Pirmasis skaitinys     Apd 5, 12–16

Nuolat augo būrys įtikėjusių Viešpatį
Iš Apaštalų darbų.
Per apaštalų rankas darėsi žmonėse daug stebuklin­gų ženklų. Visi tikintieji vieningai rinkdavosi Saliamono stoginėje. Niekas kitas neišdrįsdavo prie jų prisidėti. Žmonės juos labai gerbė. Ir nuolat augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį. Žmonės net į gatves nešdavo ligonius ir ten guldydavo ant neštuvų bei lovų, kad, Petrui praeinant pro šalį, bent jo šešėlis kristų ant gulinčiųjų. Taip pat iš aplinkinių miestelių daug žmonių keliaudavo į Jeruzalę, gabendami ­sergančius ir netyrųjų dvasių varginamus, ir visi jie būdavo pagydomi.

Atliepiamoji psalmė     Ps 117, 2–4. 22–27a

Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras,
Jis maloningas per amžius.
Arba:
Aleliuja.

Tegu Izraelis kartoja:

„Jis maloningas per amžius!“
Tegu Aarono ainiai kartoja:
„Jis maloningas per amžius!“
Visi, kurie Viešpaties bijo, tesako:
„Jis maloningas per amžius!“ –

Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį,

pačiu kertiniu pasidarė.
Taip Dievo nulemta,
ir mūsų akims tai nuostabą kelia.
Šią dieną laimingą Viešpats padarė,
džiūgaukim, kelkim linksmybes! –

Išgelbėk mane, Viešpatie mano,

suteiki man, Viešpatie, sėkmę.
Palaima tam, kurs ateina Viešpaties vardu!
Mes laiminam jus iš Viešpaties būsto.
Dievas yra Viešpats, ir jis mums šviečia. –

Antrasis skaitinys     Apr 1, 9–13. 17–19

Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius
Iš Apreiškimo šventajam apaštalui Jonui.
Aš, Jonas, jūsų brolis ir sielvarto, karalystės ir kantrybės bendrininkas Jėzuje, buvau saloje, vardu Patmas, dėl Dievo žodžio ir Jėzaus liudijimo. Aš turėjau dvasios pagavą Viešpaties dieną ir išgirdau sau už nugaros galingą balsą, tarsi trimitą, bylojantį: „Ką matai, surašyk į knygą ir pasiųsk septynioms bažnyčioms Azijoje“. Tuomet aš atsigręžiau pažiūrėti balso, kalbėjusio su manimi, ir atsigręžęs išvydau septynis aukso žibintuvus, o žibintuvų viduryje – panašų į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį ilga tunika ir persijuosusį per krūtinę aukso juosta. Jį išvydęs, aš puoliau jam po kojų, tarsi negyvas. Bet jis palietė mane savo dešine ir prabilo: „Nebijok! Aš esu Pirmasis, ir Paskutinysis, ir Gyvasis. Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus. Tad užrašyk, ką būsi regėjęs, kas yra ir kas turi vėliau įvykti“.

Posmelis prieš Evangeliją     Jn 20, 29

Aleliuja. – Tu įtikėjai, Tomai, nes pamatei, – sako Viešpats. – Palaiminti, kurie tiki nematę! – Aleliuja.

Evangelija     Jn 20, 19–31

Po aštuonių dienų Jėzus atėjo
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“.
Vieno iš dvylikos, – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo jų tarpe, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįdėsiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“. Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“
Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų stebuklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami vardan jo turėtumėte gyvenimą.

Atnašų malda

Priimk, Viešpatie, savo tikinčiųjų (ir naujakrikščių) atnašas, kad, tave išpažindami ir Krikšto malone atgimę, pasiektų amžinąją laimę.

Dėkojimo giesmė

Velykų paslaptis.

Komunijos priegiesmis     Plg. Jn 20, 27

„Pridėk čia ranką ir apžiūrėk vinių vietą; jau nebebūk netikintis, – būk tikintis“, aleliuja.

Komunijos malda

Visagali Dieve, tegul velykinė šventoji Komunija niekada nepaliaus gaivinusi mūsų širdžių.

Pabaiga

Telydi jus Viešpaties malonė, aleliuja, aleliuja.
Dėkojame Dievui, aleliuja, aleliuja.